Christopherio Nolano (Kristoferio Nolano) epas apie atominės bombos kūrėją „Openheimeris“ (Oppenheimer) sekmadienį „Oskarų“ apdovanojimuose pelnė septynias statulėles, įskaitant už geriausią filmą ir geriausią režisierių.
Taip pat už pagrindinį vaidmenį Ch. Nolano dramoje „Oskarą“ gavo Cillianas Murphy (Kilianas Merfis) ir antraplanį vaidmenį sukūręs Robertas Downey (Robertas Daunis) jaunesnysis.
Britų ir amerikiečių režisierius Ch. Nolanas, vadinamas naujos kartos talentu, teigė, kad kinas, kaip meno forma, vis dar turi kur tobulėti.
„Kino filmams tik šiek tiek daugiau nei 100 metų. Įsivaizduokite, kad būtumėte ten po 100 metų tapybos ar teatro“, – sakė jis „Dolby“ teatro auditorijai.
„Nežinome, kur toliau vyks ši neįtikėtina kelionė. Bet žinoti, kad manote, jog esu reikšminga jos dalis, man reiškia visą pasaulį“, – pridūrė Ch. Nolanas.
„Oppenheimeris“ buvo gavęs 13 nominacijų, tačiau sekmadienį laimėtos 7 statulėlės pavertė jį vienu iš daugiausiai apdovanojimų pelniusių filmų „Oskarų“ istorijoje.
Robertas Downey jaunesnysis buvo apdovanotas už J. Roberto Oppenheimerio politinio priešininko Lewiso Strausso (Liuiso Strauso) vaidmenį.
„Norėčiau padėkoti savo siaubingai vaikystei ir Akademijai“, – sakė jis, atsiimdamas apdovanojimą.
R. Downey jaunesnysis, kuris tapo vedėjo Jimmy Kimmelio (Džimio Kimelio) pokšto objektu dėl savo išsamiai atskleistų problemų su narkotikais, padėkojo savo žmonai Susan (Suzan) už paramą.
„Ji rado man knarkiantį išgelbėtą gyvūnėlį ir prikėlė mane naujam gyvenimui“, – pridūrė R. Downey jaunesnysis.
Ch. Nolano filmas taip pat pelnė techninius apdovanojimus už montažą, operatoriaus darbą ir geriausią originalią muziką.
Atrodo, tikslinga, kad istorija apie branduolinių ginklų kūrimą pelnė daugiausia apdovanojimų tuo metu, kai pasaulyje aidi karo garsai.
„Sukūrėme filmą apie žmogų, sukūrusį atominę bombą. Geriau ar blogiau, mes visi gyvename Oppenheimerio pasaulyje, todėl tikrai norėčiau skirti šį apdovanojimą taikdariams“, – atsiimdamas apdovanojimą teigė C. Murphy.
Vienas konkurencingiausių vakaro apdovanojimų
Viename iš nedaugelio konkurencingų vakaro apdovanojimų Emma Stone (Ema Stoun) laimėjo geriausios aktorės titulą už drąsų vaidmenį siurrealistinėje juodojoje komedijoje „Prasti reikalai“ (Poor Things). Filmas taip pat pelnė tris techninius apdovanojimus.
Ji aplenkė Lily Gladstone (Lili Gledstoun), kuri už vaidmenį režisieriaus Martino Scorsese (Martino Skorsezės) kriminalinėje sagoje „Gėlių mėnulio žudikai“ (Killers of the Flower Moon) pretendavo tapti pirmąja indėne amerikiete, laimėjusia „Oskarą“.
E. Stone, kuri 2017-aisiais laimėjo „Oskarą“ už vaidmenį filme „Kalifornijos svajos“ (La La Land), pagerbė kitas geriausios aktorės kategorijoje nominuotas koleges ir ją pristačiusias moteris.
E. Stone šioje kategorijoje taip pat įveikė Sandrą Hueller (Sandrą Hiuler), kuri atliko pagrindinį vaidmenį filme „Kryčio anatomija“ (Anatomy of a Fall).
Ši prancūzų teismo drama pelnė „Oskarą“ už geriausią originalų scenarijų.
Be „Openheimerio“, buvo sukurti ir keli kiti filmai, kuriuose paliečiami skaudžiausi pasaulio istorijos pėdsakai.
Jungtinė Karalystė pelnė pirmąjį „Oskarą“ už geriausią tarptautinį filmą – už dramą apie Holokaustą „Interesų zona“ (The Zone of Interest). Ši drama taip pat laimėjo „Oskarą“ už geriausią garsą.
Keli nominantai ant atlapų segėjo ženkliukus, raginančius nutraukti Izraelio ir islamistų judėjimo „Hamas“ karą Gazos Ruože, o aplink renginio saugumo teritoriją kilo pavienių protestų.
Geriausio dokumentinio filmo kategorijoje apdovanotas filmas „20 dienų Mariupolyje“ (20 Days in Mariupol) padėjo trumpam atkreipti Holivudo dėmesį į karą Ukrainoje.
Apdovanojimų ceremonijoje pagerbtas ir praėjusį mėnesį miręs Rusijos opozicijos veikėjas Aleksejus Navalnas, apie kurį sukurtas „Oskarą“ pelnęs dokumentinis filmas.
BNS inf.
