Kokia jūsų parengta/parašyta istorija/interviu/laida/reportažas jums labiausiai įstrigo atmintyje?
Žurnalisto darbas yra greitesnis nei jo atmintis, tad geriausiai atsimenu naujesnius savo darbus, nors per 18 metų žurnalistinę karjerą buvo ne tiek mažai darbų, kurie visai pavyko. Pastaruoju metu dirbu su „PanamaPapers“ duomenimis, nes esu vienas iš dviejų žurnalistų Lietuvoje, kurie turi prisijungimą prie nutekintų duomenų. Tad jau galima didžiuotis ir pirmais tekstais, kuriuos padiktavo rasti duomenys. Pavyzdžiui, apie buvusį Futbolo federacijos prezidentą Liutaurą Varanavičių, kompanijos „Lukoil Lietuva“ vadovą Ivaną Paleičiką. Smagių reportažų nesuskaičiuočiau, bet įstrigo reportažas iš skalūnų dujų verslovių Lenkijoje, straipsniai iš įvairių šalių.
Kokios savybės, jūsų nuomone, svarbiausios norint tapti geru žurnalistu/rašytoju/leidėju?
Pirmiausia, ji turi labai mylėti šią profesiją, ir viskas, kas su ja susiję – dinamiką, nenuspėjamumą, intuiciją, azartą, miego trūkumą. Reikia turėti aistrą šiai profesijai, ir būti labai smalsiam, mokėti stebėtis ir turėti kritinį mąstymą. Ir žinoma nebijoti. Visa kita jau tik smulkmenos arba greitai išmokstami dalykai.
Kas jūsų darbe labiausiai džiugina ir dėl ko dažniausiai tenka nusivilti?
Džiugina pokyčiai, kurie įvyksta tau parašius straipsnį, visuomenės dėmesys ir užčiuopimas to, kas iš tiesų svarbu tautai. Ne mažiau džiugina korupcinių reiškinių paviešinimas, po to prasidėję tyrimai. Bet kartais tenka ir nusivilti, pavyzdžiui, skaitytojų pernelyg menku domėjimusi tuo, kas iš tiesų yra labai svarbu jo gyvenimui, jo ateičiai.
Kokius leidinius/knygas/laidas/podcastus/rašytojus ar pan. jūs skaitote, žiūrite, klausote ir labai mėgstate?
Laiko lieka vis mažiau, tad tenka labai kruopščiai atsirinkti tai, ką matai, skaitai ir girdi. Skaitau britų dienračius, nes manau Jungtinėje Karalystėje veikia viena geriausių žiniasklaidų pasaulyje. Skaitau „The Guardian“, „Economist“, bandau spėti su naujausia lietuvių literatūra, skaitau tai, ką parašė žurnalistai, kuriuos gerbiu, pavyzdžiui, Luke Hardingas, Glennas Greenvadas, skaitau dokumentiką, bet nepajėgiu atsispirti ir Haruki Murakami beletristikai. Iš esmės domėjimo ratas, su kai kuriomis išimtims, sukasi aplink profesiją.
Planas B. Jei ne žurnalistas/rašytojas/leidėjas - kokiame darbe save įsivaizduojate?
Sukaupęs tinkamą bagažą, galėčiau save įsivaizduoti konsultacijų versle, bet vėlgi – kas būtų susiję su žiniasklaida.
