Po sodų apželdinimo studijų Lietuvos Žemės ūkio universitete Eglė Ruškytė laimės ieškoti išlėkė į Londoną. Užsispyrusi žemaitė troško naujovių, todėl leidosi į užsienio teikiamų galimybių sūkurį ir anglų kalbos tobulinimo kursus, nes suprato, kad be jos – niekur ir niekaip.

Kaip ir daugelis mūsų, lietuvaitė planavo emigracijoje užtrukti  vos keletą mėnesių, tačiau svetur ji jau daugiau nei šešeri metai. Tiesa, dabar ji gyvenimu džiaugiasi Monake. Bet apie viską nuo pradžių.

Žemės ūkis iškeistas į Stella McCartney

„Tik atvykusi į Londoną, įsidarbinau valytoja, tačiau tai nebuvo prie širdies, tad sugebėjau išsilaikyti vos tris mėnesius. Mėginau dirbti ir pagal specialybę, kurią pasirinkau, sekdama tėčio pėdomis: jis daugybę metų dirbo eiguliu ir norėjo, kad kas nors šeimoje eitų jo pramintu miškininkystės keliu. Bet svetur lietuviški diplomai nieko nereiškia: duodavo guminius batus ir eidavau ravėti darželių,“ – apie pirmuosius gyvenimo metus svetur pasakojo pašnekovė.

Eglė suprato, kad ilgai tverti taip negalės, tad atsispausdino krūvą CV ir, nors anglų kalbos žinių turėjo minimaliai, išsiruošė naujo darbo paieškoms. Lietuvaitės atkaklumas įvertintas akimirksniu – jau po pirmo vizito Ealing Broadway, įsikūrusioje New Look parduotuvėje, pašnekovei buvo suteiktas šansas, kurį ji su džiaugsmu priėmė. O po 1.5 metų, kaip reikiant pasimokiusi kalbos ir įgyjusi patirties, trumpai padirbėjusi Harvey Nichols, nusėdo Chelsea rajone esančioje Stella McCartney parduotuvėje.

Vasaros – Kanuose, žiemos –Anglijoje

Vieną dieną, naršydama Youtube, lietuvaitė atrado nėrinių pasaulį ir nusprendė, kad tai  aukso gysla: draugai ar praeiviai, pamatę Eglės rankomis kurtas sukneles ir maudymosi kostiumėlius, žado netekę aikčiodavo.

„Kartą, atostogauti nuvykau į Pietų Prancūziją. Man taip patiko, kad aš netgi įsigudrinau į Kanus keliauti padirbėti vasaros sezonais. Dirbau prancūzės dizainerės maudymosi kostiumėlius Creolita pardavinėjusiame butike. Atėjus vasarai mesdavau darbą Stella McCartney, o paskui grįždavau. Vis pasisekdavo, kad mane priimdavo atgal. Tai tęsėsi keletą metų“, – pasakoja lietuvaitė.

Užsisuko tikras kūrybos ratas: žiemos metu Londone Eglė nerdavo sukneles ir maudymosi kostiumėlius, o vasarą jais puošdavosi Kanuose: čia jos kūriniai sulaukdavo daugiau dėmesio nei bosės prancūzaitės darbai. Bet moterys nesipyko, anaiptol, dalindavosi pelnu už abiejų parduotas prekes ir tapo geromis draugėmis.

Čiau, Kanai. Sveikas, Monake

Visgi kelionės pirmyn – atgal negalėjo tęstis amžinai. Lietuvaitė ryžosi avantiūrai. Spjovė į Londoną ir iškeliavo gyventi į Monaką. Šiandien ji čia gyvena jau metus, o Eglės kūriniai puikuojasi prestižiškuose Monako butikuose, esančiuose Monte Carlo Bay ir Monte Carlo Beach Resort viešbučiuose, taip pat privačiame Mala Beach paplūdimyje.

„Iš pradžių susikūriau savo kūrinių katalogą ir ėmiau siūlyti jį įvairiose parduotuvėse. Esu labai dėkinga lietuvei Redai Karosienei, kurios asmeniškai tuomet nepažinojau. Išdrįsau jai parašyti, ir ji su manimi mielai susitiko bei padėjo įsitvirtinti keliose parduotuvėse, kuriose dabar prekiaujama mano darbais,“ – dėkinga Eglė.

Lietuvaitės svajonė šiandien – nuosava parduotuvė, tačiau dviejų kvadratinių kilometrų saloje ją turėti – nemenka prabanga, tam reikia milžiniškų investicijų, o ir konkurencija labai didelė. Tam, kad galėtų išgyventi ir kuo daugiau investuoti į savo kūrinius, Eglė šiuo metu papildomai dirba Royal Yacht Brokers kompanijai, kuriai ieško naujų klientų jachtų nuomai. Vis tik  minties apie savą butiką nestumia į šalį.

Monako mitai

Prakalbusi apie patį Monaką, veikli lietuvaitė pripažįsta, kad jame tikrai apstu žymių, turtingų žmonių, privačių lėktuvų ir jachtų, o visa aplinka primena amžinas atostogas, tačiau čia esti ir labai daug pagundų. Monako gyvenimas tėra filmas, kuriame visi – aktoriai. Už mažytės valstybės sienų - visiškai kitoks pasaulis.

„Kadangi mano galimybės nėra didelės, aš gyvenu kukliai. Bandau suktis ir neprarandu tikėjimo savimi. Turiu puikių draugų, kurie visada mane palaiko, tų, kurie tiki manimi. Tai labai padeda,“ – šypsosi Eglė.

Kai darbai veja darbus

Kokia toji monakiška Eglės kasdienybė, paklausite? Jai neretai tenka skraidyti į Lietuvą, nes ir gimtinėje gauna užsakymų, o kai nespėja, tuomet į pagalbą skuba mama. Kiekvienas kūrinys yra rankomis kurtas – vienetinis.

Po klientų pagyrų lietuvaitė kartais iš džiaugsmo ir ašarą nubraukia, o kažkam neįtikus, skuba nėrinius patvarkyti pagal kliento norus: „Jeigu pradedu ryte, tai iki 24 val. jau nuneriu maudymosi kostiumėlį. Galima ir greičiau, bet aš nemėgstu paprastų ir banalių, manieji turi būti „crazy“. Savo rankomis kurtą maudymosi kostiumėlį esu padovanojusi ir Stella McCartney klientei Cathie Guetta (garsaus prancūzų didžėjaus David Guetta žmonai, – autr. past.). O štai suknelių gamyba trunka ir kelias savaites. Visai neseniai viena jų pasipuošė žymus švedų supermodelis Victoria Silvstedt. Man svarbiausia, kad užsakovas liktų patenkintas ir manimi pasitikėtų”.

Kaina pagal pirkėją

Lietuvaitė savo darbams dažniausiai renkasi liną, taip pat šilko, maišyto su viskoze siūlus, iš kurių gimsta švytinčios suknelės, tinkančios ne tik paplūdimiui, bet ir vakarui restorane.

Kaip pati Eglė sako – tai yra nauja, nematyta, o kai žmonės sužino, kad tai jos rankų darbas – tampa ir neįkainojama. Kainos taip ir liks paslaptimi: pašnekovė nenori jų atskleisti, mat viskas priklauso nuo kliento. Tačiau tikina, kad užsakovams Lietuvoje taikomos kitos kainos nei Monake.

„Užsukite į Monaką, aplankykite butikus, kuriuose yra mano kūriniai, ir sužinosite,“ – juokauja kūrėja.

Trumpai

LONDONAS

Nors ne vienerius metus gyvenau Shepherd's Bush, mano atmintyje labiausiai įstrigęs South Kensington rajonas, ypatingai, Fulham Road su puikiomis kavinukėmis ir pamėgtu „Sophie's Steakhouse“ restoranu.

LIETUVA

Esu tikra žemaitukė, kilusi iš Sedos miesto, esančio Mažeikių rajone, tačiau prieš išvykdama į Londoną, nemažai laiko praleidau Vilniuje, jo senamiestis mane žavi iki šiol. Jį rekomenduoju ir užsieniečiams draugams.

ROMANTIKA

Monaką supa uolotos pakrantės, kurios vakarais virsta tarsi paveikslėliais iš pasakos. Pati nerealiausia vieta – Île Sainte Marguerite saloje esantis restoranas „La Guerite“.

PAMOKOS

Judėti į priekį, tobulėti ir niekada nesustoti. Aš kasdien gyvenu su šypsena, nemėgstu negatyvių žmonių ir stengiuosi pati tokia nebūti. 

KELIONĖS

Kviečiu aplankyti Singapūrą ir Tailandą. O Europoje nėra nieko geriau už Portofino miestą, Italijoje ir, žinoma, Monaką, Pietų Prancūzijoje.

ARBATA. O su kokia moterimi mielai išgertumėte angliškos arbatos?

Coco Chanel yra manoji mūza. Visas jos gyvenimas nuo – iki. Visgi mielai arbatos išgerčiau su Victoria Beckham. Tikiu, kad ji yra labai stipri moteris, puiki mama ir dizainerė, pasitikinti savimi ir žinanti, kad kiti ja irgi tiki.

Debiutas Kanų festivalyje. Vieną kartą metuose, specialiai Kanų festivaliui leidžiamame žurnale „Cannes is Yours“ šįmet pasirodė ir lietuvaitės kūriniai. Tai pirmasis Eglės debiutas spaudoje: „Gavau pasiūlymą leidinyje pasireklamuoti, tiesa, už tai reikėjo susimokėti, tačiau, tikrai vertėjo. Iš pradžių maniau, kad gausiu reklamą kokiame kamputyje, nes net fotosesijoje negalėjau dalyvauti, tačiau vienas iš mano kūrinių papuošė viršelį! Tai buvo maloniausia staigmena ir man pačiai".

PALINKĖJIMAS

Lietuviai yra talentingi, darbštūs, tiesiog kartais pritrūksta tinkamų aplinkybių ir galimybių atsiskleisti. Dažnai apie save manome kur kas blogiau, nei pasaulis išties galvoja apie mus. Turėtume išmokti labiau tikėti ir pasitikėti savimi. Ir niekada nesustoti šypsotis, nes tuomet ir pasaulis atsako šypsena.

Dievinu... vasarą.
Siaubingai bijau... būti po vandeniu.
Nemėgstu... arbūzų.
Norėčiau turėti… savo parduotuvę Monake.
Svajoju, kad... niekada nepritrūktų laiko keliauti.
Labiausiai nusivyliau... dar neteko ir tikiuosi neteks.
Negaliu atsikratyti įpročio... laikyti suspaustus kumščius. Juokauju, kad tikriausiai gimiau taip :)