Liepos 7, 2015
Ligą įveikusi masažistė: „Kūnas yra vieninteliai tikrieji mūsų namai“
Loreta Dragūnaitė
Kai atrandi save, viskas stoja į savo vietas. © Asmeninio archyvo nuotr.

Rasa, graži, jauna ir veikli moteris, prieš beveik šešerius metus atvyko į Londoną ieškoti savęs. Dar gyvendama Lietuvoje mergina turėjo labai rimtų sveikatos problemų. „Buvo laikas, kai neišeidavau iš gydytojų kabinetų ir ligoninių, o rezultatų jokių... Tikėjau, kad kas nors kitas yra atsakingas už mano sveikatą,“ - tuometinį gyvenimą prisimena moteris, kuri jį aukštyn kojom apvertė Anglijoje. Ne tik pati pasveiko, bet iš to ir duoną valgo dabar.

Rasa baigė masažo mokyklą Londone ir pripažįsta, kad prireikė nemažai metų, kol suvokė, kad tik pats žmogus yra atsakingas už savo sveikatą, o jos pačios ligos ir gijimo kelias atvedė čia, kur dabar yra. Domėjimasis sveika gyvensena, mityba, joga ir masažo studijos tarsi savaime paskatino atsirasti „Bodywise ritual“, kurio Rasa net nevadina verslu.

„Ar verslu gali vadinti mano rankas, širdį ir masažo lovą? Padėti kitiems yra gyvenimo būdas,“ - įsitikinusi moteris.

Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.

Rasa, sakyk, kodėl ir kada išvažiavai iš Lietuvos?

Vilniaus universiteto Kauno filiale studijavau kultūros vadybą ir dar studijuodama pradėjau dirbti kultūros srityje: iš pradžių šiuolaikinio šokio teatre „Aura“, viešųjų ryšių atstove įvairiuose šokio ir teatro projektuose, dirbau kultūriniame žurnale, vėliau daugiau nei dvejus metus vadovavau internetinių projektų kūrėjų komandai ir rūpinausi užsakovais. Tokia jau aš esu - turiu padaryti viską labai gerai ir iki galo, tad bemiegės naktys, išbalansuotas režimas ir didžiulis streso debesis buvo nuolatiniai mano palydovai.

Pradėjau blogai jaustis, tačiau, tikriausiai kaip ir daugelis, ignoravau: „Paskaudės ir praeis“, „Rytoj išsimiegosiu“ arba „Kita diena bus geresnė“. O ta diena vis neateidavo, kol galiausiai pradėjau alpti kelis kartus per dieną, nebegalėjau išvis dirbti, vairuoti ar net eiti viena į miestą. Tapau priklausoma nuo aplinkinių. Supratau, kad reikia kažką daryti pačiai. Tuomet atradau jogą, kuri man labai padėjo ir fiziškai, ir dvasiškai.

Tačiau nusprendžiau, kad reikia didesnių pokyčių: norėjau nutraukti nesibaigiančius vizitus pas gydytojus ir išvažiuoti toli. Tiesa, mano artimieji buvo sunerimę: jeigu man Lietuvoje reikia priežiūros, kaip aš gyvensiu svetimoje šalyje? Tačiau aš jaučiau, kad viskas bus gerai. Tad atvykau į Londoną.

Kaip klostėsi gyvenimas Londone?

Atvykus čia tikrai nebuvo lengva. Kaip ir dauguma pradėjau nuo paprastų darbų, buvo gerų dienų, bet buvo ir labai sunkių, tačiau dabar tai vertinu kaip neįkainuojamą patirtį, vienijančią mus, emigrantus lietuvius. Svajojau atvykusi realizuoti save kultūros srityje, bet tai pasirodė ne taip ir paprasta, nes čia žmonės kultūros srityje dažniausiai dirba iš idėjos ir uždirba nedaug (nebent gimei Damien Hirst), o juk gyventi iš ko nors reikėjo. Kurį laiką dirbau renginių organizatore naktiniame bare, tačiau labai greitai pajutau, kad tai ne man. Vėliau „įsipatoginau“ prekyboje ‒ pradėjusi darbą gerai žinomo mados prekinio ženklo parduotuvėje „AllSaints“ po kiek laiko perėjau dirbti į įmonės marketingo skyrių kaip projektų vadybininkė. Važinėjome po visą Europą, atidarinėjome naujas parduotuves, atlyginimu irgi nesiskundžiau, ir, atrodo, ko daugiau norėti iš gyvenimo.

Bet nebuvo jokio grįžtamojo ryšio šiame darbe. Vartojimas, daiktiškumas ir primetamos tendencijos - ar dėl to gyvename? Tad atsakiusi sau į klausimą, kas man suteiktų laimę ir pilnatvę, atsigręžiau į tai, kam skirdavau savo laisvą laiką ir kas teikė malonumą – joga, meditacija, natūrali medicina, sveikata, subalansuota mityba, harmonija. Norėjau kaip nors padėti žmonėms, kurie turi sveikatos fizinių ir dvasinių problemų, nes pati daug išgyvenau ir žinau, kaip jaučiasi toks žmogus.

Tad masažas man atrodė puikus būdas tai realizuoti. Aš pasirinkau holistinį gydomąjį masažą, nes tai artima mano filosofijai, kad kūnas ir dvasia yra nedalomi. Aš neturiu vienodų seansų, kaip ir nebūna vienodų kūnų, į kiekvieną reikia įsiklausyti ir ieškoti individualių sprendimo būdų. Ir kitiems sakau, kad liga neprasideda per naktį, todėl mes turime reaguoti į kūno siunčiamus signalus, mylėti ir gerbti jį.

Kai pas mane ateina žmogus, stengiuosi, kad slenksčio peržengimas jau būtų gydomasis:  žmogus turi ateiti į švarią erdvę, pasiruošęs atiduoti blogas emocijas ir pasisemti geros energijos. Apie masažo naudą galiu kalbėti be galo, taip pat dalinuosi įžvalgomis, įdomiais faktais ir patarimais, kaip gerai jaustis „Bodywise ritual“ „Facebook" sienoje.

Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.

Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.

Minėjai, kad ankstesniuose darbuose grįžtamojo ryšio nebuvo, o kaip dabartinėje veikloje?

Be galo myliu savo darbą ir man atrodo jis irgi mane myli! Į mano duris pasibeldžia nuostabūs žmonės, kuriems ne tik atiduodu viską, ką moku, bet iš jų pasisemiu daug energijos. Nepakartojamas jausmas yra stebėti transformaciją, kuri įvyksta per valandą klientui tiesiog gulint ant masažo lovos. Būna, kai išskalbėdami žmonės tiesiog randa sprendimus ilgai juos kankinusioms problemoms, nes mintys tampa švaresnės, skaidresnės.  Be galo džiugina ir klientų skambučiai po masažo, jie dėkoja ir džiaugiasi, kaip gerai jaučiasi, pastebi, kad dingo skausmai, netgi geriau sutaria su šeimos nariais ar kolegomis, sėkmingiau klostosi jų užsibrėžti tikslai.

Londone matau ir sutinku nemažai lietuvių moterų ir merginų, kurios yra pavargusios nuo kasdienybės ir paskendusios savo darbuose, tačiau kartais reikia tiek nedaug, kad pasijustum karalienė. Labai linkiu moterims neprarasti savęs: nesvarbu, ką veiki, visada turi pagalvoti, kas tu esi, kas tave daro laimingą. Dažnai girdžiu skundus, kad po darbų niekam nelieka laiko. Mano nuomone, laiko yra viskam, kai teisingai susidėlioji prioritetus. Žmonės per mažai myli savo kūną, neskiria jam laiko, nes priima kaip duotybę. Tačiau juo reikia rūpintis, jei skundžiatės, kad nėra energijos, neturite nuotaikos, siūlau pagalvoti, ką savo kūnui duodate, kad jis tos energijos ir sveikatos turėtų.

Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.

Kam dar skiri laiko be masažų?

Jeigu, kas būtų pasakęs prieš keletą metų, kad šitaip leisiu laisvalaikį, būčiau pirštu pasukinėjus prie smilkinio. Kai išmainiau sėdimą darbą į aktyvią ir nemenkų fizinių jėgų reikalaujančią veiklą, jaučiuosi kur kas energingesnė ir pozityvesnė. Niekada gyvenime nebuvau tokia sportiška, kokia esu trisdešimties: važinėjuosi dviračiu, daug vaikštau, joguoju, kaip tik pradė jau mokytis važiuoti riedučiais, jau tris metus lankau Lotynų Amerikos šokio Zouk pamokas.

Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip gyveni šiandien?

Labai vertinu tai, kas esu ir kur esu. Ši mano veikla visiškai pakeitė mane supančių žmonių ratą. Nuolat tobulėju ir stengiuosi, jau dabar esu užsirašiusi į įvairius kursus ir praktinius užsiėmimus metams į priekį. Kartais juokauju, kad galva dabar laisva, nes rankos dirba, tai ji tiesiog dūzgia nuo idėjų.  Laukiu, kol atsiras bendraminčių ir galbūt galėsiu panaudoti savo organizacinius įgūdžius, rengiant, pavyzdžiui, kokius nors terapinius kursus, masažo mokymus. Viskam savas laikas. Ypač norėčiau dirbti su lietuvių moterimis, nes pati žinau, kad dažnai svetimoje šalyje mums pritrūksta gero žodžio, palaikymo, motyvacijos. Ir neretai mamos, močiutės ar net geriausios draugės yra labai toli.

Rasa, ką patartum skaitytojams, kad jie turėtų kuo gražesnę dieną?

Žmogus yra visagalis: jis stiprus ir daug sugebantis, tik dažnai pats tai sumenkina. Juk visus aplanko blogos dienos: kas nors labai nesiseka, neturime nuotaikos, nėra jėgų ir apskritai nieko nenorime, jaučiamės išduoti ir niekam nereikalingi, bet jei ta diena užsitęsia mėnesius ar metus, laikas kažką keisti.

Galbūt pakeisti ir atrodo labai sunku: „O ką čia keisti, aš negaliu staiga gauti naujo darbo, nuo ko pradėti?“ Kad išjudintum tą sustingusią energiją, kartais tereikia labai nedaug, pavyzdžiui., nusikirpti plaukus, perstumdyti namie baldus, išbandyti naują veiklą. Pakeiskite nedidelį, jus erzinantį dalyką ir pastebėsite, kad kartais reikia tik menko pokyčio, kad jums būtų gera eiti į darbą ar grįžti į namus. Ir taip jau yra, kad vienas pokytis atveda prie kito, ir kai pasižiūri į save po metų, nustembi – oho, aš esu visai kitas žmogus!

Jei patiriate daug streso, visą dieną galvoje nešiojatės įkyrias mintis, dialogus, darbus, paprasčiausiai imkitės veiklos, kuri padėtų atitrūkti nuo visko ir atsipalaiduoti. Man tai yra joga, bet tai gali būti bet kas – skaitymas, rankdarbiai, šokiai. Ieškokite savo kasdienybėje meditatyvumo.

Kartais atsakymai slypi paprastume. Po sunkios dienos labai gerai yra pastovėti po dušu: palenkti galvą į priekį, kad vandens srovė kristų į tašką, tarp kaklo ir nugaros, kur tarsi susitinka dvi stiprios čakros skatinančios kūrybiškumą, nepriklausomybę, asmeninį tobulėjimą, tekantis vanduo tarsi valo per dieną susikaupusią energiją.

Straipsnio komentarai

Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta

Panašūs straipsniai