Liepos 23, 2015
Lietuvaitė džiazo sparnus sėkmingai skleidžia Londone
Loreta Dragūnaitė
Charizmatiška atlikėja žavisi pedagogika, anot merginos tai bene geriausias būdas dalintis žiniomis, muzika ir energija. © Asmeninio archyvo nuotr.

Džiaugsmu gyvenimui trykštančiai džiazo vokalistei Vilijai Leitanaitei - talentingai, dėstytojų mylimai ir kolegų gerbiamai mergina gyvenimą Londone susiklostė itin sėkmingai. Vilija sako, kad taip yra todėl, jog darbą rinkosi vadovaudamasi ne protu, o širdimi. Nuolat besišypsanti ir charizmatiška  atlikėja spinduliuoja pozityvumu.

Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.

Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.

Vilija, prieš kiek metų ir kodėl nusprendei atvažiuoti į Londoną?

2010 metų rudenį atvykau į Londoną su tikslu studijuoti džiazo vokalą. Lietuvoje baigiau konservatoriją,  mokiausi klasikinio vokalo meno ir, žinoma, svarsčiau apie galimybę stoti į Lietuvos muzikos akademiją. Tačiau Londone muzika yra populiaresnė ir iš jos galima padoriai gyventi, o štai Lietuvoje žinau ne vieną džiazo atlikėją, kuris negali pragyventi vien iš muzikos. Tiesa, studijuoti pradėjau tik 2011 metais.

 

Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.

Ką veikei visus metus?

Tai, ką geriausiai moku ir kas teikia daugiausia džiaugsmo – dainavau. Nieko nelaukiau ir nuo pat pirmojo mėnesio Londone pradėjau veikti:  internete ieškojau žmonių, su kuriais galiu groti ir dainuoti. Taip pradėjau koncertuoti, iš pradžių vieną kartą per savaitę, po to du tris... Be to, man labai pasisekė vieną vakarą klube buvo „atviras“ mikrofonas, kas norėjo, tas galėjo dainuoti, be abejo, užlipau ir aš ant scenos! Ir taip išėjo, kad tą vakarą aš geriausiai pasirodžiau, todėl renginio organizatorius man pasiūlė jų klube dainuoti kiekvieną savaitę. Susipažinau su daugybe atlikėjų, su kuriais seniau tik svajojau bendradarbiauti, o dabar daugelis jų mano draugai.

Kaip viskas klostėsi, kai pradėjai mokytis?

Koncertuodavau kartą du per savaitę, kartas nuo karto sudalyvaudavau kokiame nors projekte. Tiesa, pirmieji bakalauro studijų metai buvo nelengvi: daug mokiausi ir tobulinau anlgų k. žinias, nors angliškai kalbėjau gerai, tačiau vis tiek buvo spragų. Dabar „London College of Music“ studijuoju magistrantūros programą „Music performances“. Iš tikrųjų, buvau sugalvojusi stoti į psichologiją, kadangi muzikos magistro studijos labai brangios, tačiau man pavyko gauti stipendiją, kuo šiandien be galo džiaugiuosi.

Kodėl pasirinkai džiazą?

Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.

Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.

Iš tikrųjų aš nesirinkau džiazo, tai jis mane pasirinko! Vaikystėje dainuodavau dainas, kurios tiesiog man patiko ir pasirodo pasąmoningai rinkausi kūrinius, kurie, kaip vėliau sužinojau, priskiriami džiazo rūšiai. Konservatorijoje  taip pat norėjau rinktis džiazo muziką, tačiau dar nebuvo tokio kurso, todėl pasirinkau klasikinę muziką, kuri taip pat labai graži.

Kas Tau yra džiazas?

Džiazas yra dalis manęs, negalėčiau jo pavadinti nei darbu, nei hobiu! Jis tiesiog giliai įsišaknijęs manyje, mano gyvenime. Niekada žmogus nežinai, kas gali pasikeisti tavo gyvenime, gal kada nors ateityje nebedainuosiu, tačiau širdyje visada būsiu džiazistė. Svarbiausias ir pagrindinis džiazo principas – laisva improvizacija. Ją pritaikau ne tik muzikoje, bet apskritai gyvenime, nes, kai pasitiki savimi, jautiesi užtikrintas bet kokioje situacijoje, kad ir ką gyvenimas beiškrėstų.

Yra labai gražus pasakymas: „A bird sitting on a tree is never afraid of the branch breaking, because her trust is not on the branch but on it’s own wings” (liet. paukštis nebijo, kad šaka ant kurios jis tupi nuluš ir jis nukris, ne dėl to, kad pasitiki šaka, o dėl to, kad pasitiki savo sparnais).

Taip pat be galo dėkinga esu savo tėvams, kurie mane skatina ir įkvepia, nes patys yra pedagogai.  Tėvai labai palaikė mane ir, kai vykau į Londoną, ir kelionėje į muziką. Aš juos labai myliu, jie nuostabūs žmonės.

Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.

Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.

Ką dar veiki be studijų?

Kelias valandas per dieną dirbu universitete, tokia magistro studijų sutartis. Universitete darau labai įvarius darbus: šneku su studentais prieš perklausas, padedu su administraciniais darbais, įvairiais organizaciniais klausimais. Tai maži darbai, tačiau man smagu suktis tokioje aplinkoje. Ir, žinoma, dainuoju.

Su kokiais sunkumais susidūrei Londone?

Didelių problemų neturėjau, tačiau iš pradžių buvo nelengva susigaudyti milžiniškame ir klaidžiame gatvių labirinte. Todėl seniau į koncertus išvažiuodavau gerokai anksčiau, kad pasilikčiau laiko vietos susiradimui. Be to, greitai užmezgiau ryšius su kitais muzikantais, kurie ilgainiui tapo mano gerais draugais, todėl padėdavo, kai reikėdavo. Dabar galiu drąsiai sakyti, kad Londone jaučiuosi sava.

Koks Lietuvos vaidmuo tavo planuose?

Aš labai tikiuosi, kad ateityje visos šalys taps dar artimesnės, bus dar paprasčiau vieniems su kitais bendrauti, keliauti ir susisiekti, tad būtų nuostabu, jei galėčiau gyventi ir čia, ir Lietuvoje. Būčiau laiminga pasaulio pilietė, nes Londoną taip pat vadinu savo namais.

Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.

Ką tau davė šis didžiulis galimybių miestas?

Labai daug. Čia gyvendama susipažinau su daugybe žmonių, kurie yra iš įvairiausių pasaulio šalių ir turi savo požiūrį į gyvenimą. Turint tiek skirtingų pažįstamų ir draugų, supranti, kad kultūriniai skirtumai nėra kliūtis draugystei ar bendradarbiavimui. Priešingai, vienas iš kito galime labai daug išmokti.

Kita vertus, Londonas yra „greitas” ir žiaurus miestas, todėl jei žmogus žino, ko nori, jam tik lengviau siekti tikslo. Gyvenimas tokiame mieste užgrūdina, tampi morališkai stipresnis. Be to, daugelis žmonių nebemoka nuoširdžiai klausytis, o Londonas priverčia atsiverti, tampi įdomesnis ir laisvesnis žmogus.  

Kaip šiandien gyveni, Vilija?

Nuostabiai! Labai daug visko turiu: magistro studijos, darbai universitete, koncertai, papildomi projektai, įdomus socialinis gyvenimas ir aš jaučiuosi savimi, kai turiu tiek daug veiklos. Užimtumas mane motyvuoja, suteikia energijos ir pozityvo, yra net toks pasakymas, kad jeigu nori, jog darbas būtų gerai padarytas, duok jį žmogui, kuris yra užsiėmęs. Kai aš prisimenu savo pirmuosius metus Londone ir palyginu, kur esu dabar, net nebūčiau pagalvojusi, kad man gali taip pasisekti, be to, iš muzikos galiu ne tik pragyventi, bet ir truputį atsidėti bei galvoti apie ateitį.

Kita vertus, tiek daug turėdama, aš jaučiuosi labai skolinga, todėl norisi žiniomis, muzika ir energija dalintis su kitais. Todėl mane labai žavi pedagogika, nes tai atrodo daugiausia atgal pasauliui atiduodanti profesija. Nenupasakojamas jausmas, kai gali žmogų ko nors išmokyti ar padėti jam atrasti save per muziką.  

Kokį duotum patarimą žmonėms, ieškantiems savęs?

Pats svarbiausias dalykas gyvenime – suprasti, kokie yra tavo prioritetai, kas tau atneša daugiausia džiaugsmo. Visuomenėje dažnai peršama nuomonė, kad visi turi uždirbti daug pinigų, padaryti puikią karjerą, turėti daug vaikų, daug draugų ir dar šunį, o aš manau, kad daug svarbiau prisėsti, pagalvoti ir ant popieriaus užrašyti, kas pačiam žmogui yra svarbiausia, kam jis nori skirti daugiau laiko ir energijos. Ir imtis to nieko nelaukiant!

Labai liūdna matyti čia atvažiavusius žmones, kurie tikisi kurį laiką padirbti, o po to neva užsiims tuo, kas patinka. Tačiau dažniausiai jie įsisuką  į tą „žiurkėno ratą”, iš kurio labai sunku ištrūkti. Todėl pagalvokite, kas jums gyvenime vertingiausia, net jei visa visuomenė bus priešingai nusiteikusi.  

Taip pat noriu paraginti skaityti knygas, tiek grožinę, tiek negrožinę literatūrą. Žmonės apleido knygas, o juk skaitymas priverčia mąstyti skatina tobulėti. Ypač rekomenduoju  Michio Kaku „Physics of the future”, Malcolm Gladwell „Tipping point”, „David and Goliath”, Dale Carnegie „How to win friends and influence people” bei Egziuperi „Mažasis princas”. Pirmosios trys priverčia susimąstyti, o kitos dvi – pajausti, pamoko, kaip gyventi. 

Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.

Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.

Straipsnio komentarai

Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta

Panašūs straipsniai