Balandžio 24, 2016
Ilka ir Andrius: didžiausia laimė gyvenime surasti savo žmogų
Natalija Voronina

Mitybos ir sporto specialistė, „Miss Namibija“ titulo laimėtoja, šokių mokytoja ir  knygos „Super maistas“ autorė, nepriekaištingų formų Ilka Adams – įkvėpimas daugeliui moteriškos lyties atstovių. Nepaisant kalbos barjero bei užklupusių sunkumų Lietuvoje, jauna moteris įrodė ne tik sau, bet ir visiems netikėjusiems: sėkmė glūdi tik mūsų pačių rankose. 

Už tvirtų Ilkos pečių esti dar tvirtesnis, pasaulio ir Europos kultūrizmo čempionas, asmeninis treneris, „Tobulas kūnas“,  „Pasiek savo tikslą“ ir „Tobulas kūnas per 100 dienų“ knygų autorius, diplomuotas istorikas Andrius Pauliukevičius. 

Savo motyvuojančiomis mintimis bei patirtimi žiedus sumainiusi pora pasidalino ir su „Londonietės”skaitytojais, o visai netrukus juos galima bus išvysti ir gyvai vizito Londone metu - „Knygnešio” knygyne.

Andriau, du kartus buvote emigravęs į Jungtinę Karalystę, visgi grįžote į Lietuvą. Kodėl? 

Andrius: Nei vieno karto nepajutau, kad Jungtinė Karalystė –  mano namai. Žinote, tą posakį: „I don't belong there”? Būtent taip ir jaučiausi.

Ir nors prieš keletą metų, išvažiuodamas iš Vilniaus, taip pat jutau, kad „I don't belong there”, manau, kad tuo metu aš tiesiog ieškojau savęs. Reikėjo išbandyti skirtingus dalykus, praleisti laiką kitoje aplinkoje tam, kad suprasčiau, kas man yra svarbiausia ir ką aš iš tiesų noriu gyvenime veikti.

Kuo Lietuva tokia ypatinga ir jus žavi?

Andrius: Lietuva yra galimybių šalis! Čia viskas auga ir čia gali daryti ir padaryti bet ką. Jeigu tie, kurie „aria” užsienyje, taip „artų” namuose, Lietuvoje gyventų ne blogiau. Žiūrėkite štai aš: šį interviu mes darome penktadienį ir šeštadienį, o sekmadienį vedu seminarą Šiauliuose. Aš dirbu visas dienas ir visas valandas.

Koks įspūdis susidarė gyvenant čia, Jungtinėje Karalystėje? Ar daug gerų, puikių lietuvių sutikote? 

Andrius: Dažniausiai sutinki tokius pačius žmones, koks esi pats, nes pats juos trauki, o jie traukia tave. Londone aš turiu tris labai artimus draugus: vienas jų – buvęs mano varžovas, prieš kurį, tuo metu, kai dar abu varžėmės, aš taip ir nelaimėjau... (šypsosi – autr.past.).

Man patinka Jungtinė Karalystė. Tai labai savita šalis. Žavi anglų kalba, nes ji labai patogi ir tiksli, taip pat ir Londonas – jis įvairiapusis, spalvingas ir nesibaigiantis.

Ko lietuviai galėtų pasimokyti iš britų, o galbūt atvirkščiai? 

Andrius: Aš manau, kad mes turėtume pastebėti tai, ką galime išmokti iš kitų. Antras požiūris neveda į progresą.

Ne kartą pastebėjau, kad lietuviai, pagyvenę ir padirbę tarp britų, labai smarkiai pakelia savo bendravimo kultūrą: jie išmoksta paslaugumo, o verslumas be jo neįmanomas. Dėl to, kad gyvenau ir dirbau tarp britų, aš ir pats labai džiaugiuosi.

Ko palinkėtumėte lietuviams, kurie nori grįžti į gimtinę, bet nedrįsta, dvejoja?

Andrius: Geras klausimas ir labai svarbus... Manau, visų pirma, reikia turėti viziją.

Nesvarbu, ar kraustaisi iš ten į čia, ar iš čia į ten: visada egzistuoja rizika. Sunku palikti vietą, kur turi darbą, nes ten jau yra susikurta tam tikra komforto zona. Jeigu kraustaisi, turi tiksliai žinoti, ką veiksi.

Abu kartus, grįždamas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą, aš rasdavau darbą Vilniuje, dar būdamas Anglijoje. Išeidavau atostogų ir atskrisdavau į pokalbius dėl darbo. Taip žinojau, kad atvažiuosiu ne į niekur, ir turėsiu nuo ko atsispirti. Kai susikuri tam tikrą saugumą, abejonių lieka mažiau.

Esate daugkartinis Lietuvos ir du kartus Europos čempionas, trijų knygų autorius, visgi asmeninę laimę įvardinote 2012-aisiais įvykusią pažintį su žmona Ilka. Kuo ji jus taip sužavėjo? 

Andrius: Didžiausia laimė gyvenime surasti savo žmogų, todėl, kad  bet kas kitas, tarkime, karjera, ypatingai sportinė karjera, amžinai netrunka ir nešildo. 

Ilka sužavėjo savo išvaizda, o po to, kai mes pradėjome bendrauti, supratau, kad mūsų svajonės netgi ne panašios, o tokios pačios!

Ilka, po tokių gražių žodžių... Kuo Andrius Jums ypatingas? 

Ilka: Andrius yra labai šiltas ir mielas žmogus, nors iš šono galbūt gali pasirodyti kitaip. Jis turi labai gerą širdį ir tai mane žavi labiausiai. Andrius yra mylintis, besirūpinantis ir, svarbiausia, – nebijo to parodyti. Jis mane apsikabina tūkstantį kartų per dieną. Vadinu jį – mano meškučiu.

Andriau, Jūsų žmona puikiai kalba ir rašo lietuviškai. Ar prisidėjote padedant išmokti lietuvių kalbos subtilybių, o galbūt Ilka visko išmoko pati?

Andrius: Ilka lietuviškai kalbėti ir rašyti išmoko pati, aš prie to prisidėjau labai nedaug ir toliau nedaug prisidedu. Ji tiesiog labai gabi, bet dar svarbiau – motyvuota ir dėl to – darbšti. Aš labai ja didžiuojuosi!

Pasidalinkite, labiausiai įsiminusia Jūsų gyvenimo akimirka. 

Ilka: Ta akimirka, kai aš, būdama 19-kos metų, baigiau mokyklą, sėdau į lėktuvą ir iškeliavau studijuoti. Tas momentas, kai supratau, kad esu viena, keliauju į šalį, kurios nežinau, ar kas joje manęs laukia...

Andrius: Man įsimintiniausia gyvenimo akimirka buvo nusileidimas Afrikoje – joje esti labai aštrus žemės  kvapas. Žinote, kaip kvepia žemė po lietaus? Tai labai skanus, tačiau gana stiprus kvapas.

Kaip keista, kad nei vienas iš mūsų nepasakėme, kad tai mūsų vestuvės... (juokiasi – autr.past.).

Kokie būtų trys norai, kurių paprašytumėte auksinės žuvelės? 

Andrius: Aš vieno paprašyčiau... Kad amžinai gyvenčiau. O visa kita sugebėčiau įgyvendinti pats. Man tik laiko reikia. 

Ilka: Aš noriu išmokti priimti tinkamus sprendimus bei nepraleisti gyvenimo teikiamų galimybių. Taip pat skristi į Afriką kas keletą mėnesių aplankyti savo šeimos. Kolkas į Afriką keliauju kartą į metus. Būtų šaunu, jeigu galėčiau skristi į namus dažniau.

Patirtis, kuri labiausiai Jus užgrūdino.

Andrius: Neabejotinai rengimasis varžyboms. Aš tuo užsiėmiau trylika metų ir tai mane išmokė disciplinos. Juk iš esmės tavęs niekas neverčia to daryti: kiek sportuoti, ką valgyti, – laisva valia tuo užsiėmiau ir išsiugdžiau discipliną bei darbo etiką. Šias savybes pernešiau į visas kitas sritis, kuriomis vėliau užsiėmiau: knygų rašymas, seminarų vedimas ir kt.

Ilka: Man neabejotinai – bakalauro studijos Vilniaus Gedimino technikos universitete. Gyventi užsienyje, studijuoti ir dirbti vienu metu, išgyventi be tėvų pagalbos... Investavau daug laiko ir nuolatinio darbo tam, kad pritapčiau Lietuvoje.

Kaip dabar atsimenu vieną dėstytoją, kuris tvirtino, kad nei vienas užsienietis pas jį negaus daugiau nei penkių balų. Jo akimis, užsieniečiai nėra geri studentai bei negali pasiekti gerų rezultatų. Norėjau įrodyti, kad jis klysta.

Kai prasidėjo pirmieji studijų metai, buvome penki iš užsienio atvykę studentai. Studijas iš jų užbaigiau tik aš viena. Įrodžiau dėstytojui, kad jis klydo, o jis mane įvertino devynetu, nors tikrai žinau, kad turėjo skirti dešimt balų... Bet paliekame tai jam. Kaip dabar pamenu, kaip visa grupė išgirdusi rezultatus man plojo.

Įrodžiau visiems ir pati sau, kad galiu: ištiesų sėkmę gali pasiekti, jeigu tikrai to nori.

Kokia Jūsų aistra ar silpnybė?

Andrius: Kelionės.

Ilka: Kartais nemoku pasakyti NE... Dar labai mėgstu kavą.

Andrius: O jeigu iš maisto – tai varškė! Kai lankiausi Afrikoje, ten praktiškai jos nėra, tai grįžęs valgiau vien varškę (šypsosi – autr.past.).

Atsakymai į Londonietės skaitytojų Facebook'e užduotus klausimus:

Ar įmanoma turėti pilvo presą toms, kurioms pilvo raumenys yra išsiskyrę (nėštumo pasekmės)? Ar visgi kreiptis pagalbos į plastikos chirurgus?

Andrius: Jeigu nėštumo metu yra išsiskyrę raumenys, pratimų pagalba jų sujungti nėra įmanoma. Šiuo atveju reikėtų plastikos chirurgų įsikišimo. Dietos pagalba galima sumažinti riebalinį sluoksnį, tačiau jeigu riebalinis sluoksnis ir taip mažas, (kai yra matomi pilvo segmentai, kurie nėra simetriški) tik plastikos chirurgas gali padėti.

Kaip manote, ar tobulo kūno kultas šiais laikais nėra šiek tiek išsigimęs? Ypač moterims esti didžiulis spaudimas būti tobulomis.

Andrius: Ne, nemanau. Moteris visada buvo vertinama pagal grožį, vyras – pagal socialinį statusą: kokias pareigas jis užima, kiek jis uždirba, kokią visuomenės pagarbą turi. Vyro išvaizda yra antraeilis dalykas.

Tuo tarpu moteriai grožis – pirmaeilis dalykas, tačiau tiesioginio spaudimo kiekvienai moteriai kaip ir nėra... Tiesiog graži moteris, kuri nori užkariauti geresnio, stipresnio, turtingesnio vyro širdį, turi didesnius šansus nei ta, kuri savęs neprižiūri.

Didžiausias moters turtas yra jos išvaizda ir tie pasakymai, kad svarbiausias yra vidinis grožis... Ne, vidinis grožis nėra matomas iš karto ir, jeigu pirmas žvilgsnis nepatraukia, to vidinio grožio gali niekada ir nepamatyti.

Tiesa, moterys dažniau tarp savęs konkuruoja, vyrai tiesiogiai moterų nespaudžia, jos pačios sau susikuria tą spaudimą. Ir moteris susikuria jo tiek, kiek nori sau susikurti.

Ilka: Taip, šiuolaikiniai moteriai tikrai kartais užkraunama perdaug streso dėl išvaizdos. Dažnai žiniasklaidoje vaizduojamos moterys nėra visiškai tikros, tačiau jos pateikiamos kaip grožio idealai. Tiesa ta, kad moterų yra įvairiausių formų ir dydžių. Manau, kad kiekviena moteris tiesiog turėtų stengtis atrodyti gerai.

Visos moterys yra skirtingos ir savaip gražios, nereikia lyginti savęs su kitomis.

Kas jus labiausiai žavi moteryje?

Andrius: Sėdmenys, veidas ir protas.

Taip, moters protas yra svarbus, nes jeigu ji yra graži, bet su ja nėra įdomu kalbėti, nieko nebus. Taip pat moteris turi turėti humoro jausmą.

Tiek daug įvairių nuomonių apie sveiką gyvenseną ir kaip atsikratyti nereikalingų kilogramų... Pavyzdžiui, vieni sako atsisakyti miltinių patiekalų, kiti – mažiau valgyti vakarais, treti – valgyti po mažai ir dažnai, dar kiti šaltiniai rekomenduoja atsisakyti mėsos. Kur ta tiesa? Kas yra sveika gyvensena?

Ilka: Sveika gyvensena, visų pirma, yra aktyvus gyvenimo būdas. Taip pat reikia kuo dažniau valgyti – penkis/šešis kartus per dieną bei atsisakyti nesveikų maisto produktų, kurių sudėtyje esti daugybė ingredientų, kurių mes dažnai net nežinome.

Vietoj jų reikėtų rinktis avižines košes, grūdus ir sėklas, liesą mėsą, žuvį, daržoves, vaisius.

Galite vieną dieną į savaitę sau leisti valgyti miltinius produktus ir kitus ne itin sveikus produktus, tačiau kitas dienas turėtumėte laikytis režimo.

Kaip subalansuoti poreikį saldumynams? Savaitę laiko galiu išbūti be saldumynų, po savaitės – keturi snickersiukai ir dar du ledai iškarto.

Ilka: Dažniausiai, kai žmonės mano, kad nori saldumynų, tai reiškia, kad jie valgo netaisyklingai. Kūnas siunčia įvairius signalus, bet ištiesų jie reiškia, kad mūsų organizmui reikalingas ne cukrus – jam tiesiog trūksta vitaminų ir mineralų.

Taisyklingai maitintis reikia kasdien bei būtina įtraukti į savo mitybos racioną kuo daugiau daržovių. Rekomenduojama valgyti kuo dažniau – mažesnėmis porcijomis, tada to didelio potraukio saldumynams ir nebus.

Andrius: Aš turiu kitokią nuomonę šiuo klausimu. Aš manau, kad tai yra disciplinos klausimas. Kaip atsikratyti, pavyzdžiui, nenoro eiti į darbą? Tai neikite į darbą, jus išmes, neturėsite pinigų, neturėsite, ką valgyti ar kur gyventi.

Žmogus pats susidėlioja savo prioritetus.

Taigi kaip atsikratyti poreikio saldumynams? Niekaip. Jeigu norite gražiau atrodyti ir geriau jaustis, tiesiog jų nevalgote. Jeigu jums tai nėra svarbu – tuomet valgykite. Tai tiesiog yra disciplina.

Mėgstu gaminti ir valgyti mėsą. Patarkite, kurią geriausia rinktis ir kiek dažnai valgyti jos? Pastebėjau, kad kartais galiu pakeisti mėsą grybais, kai kuriomis daržovėmis. Bet visiškai nenorėčiau atsisakyti tokio malonumo kaip kepsniukai ar kotletukai.

Ilka: Ir nereikia visiškai atsisakyti to. Tik reikia prisiminti, kad kartu su mėsa reikia valgyti daug daržovių. Mūsų kūnui daržovės reikalingos tam, kad išvalytų žarnyną, kitaip organizmas yra nuodijamas – jame kaupiasi toksinai.

Mėsos kepimui geriau rinkitės purškiamą aliejų, arba gaminkite išvis be jo. Mėsa gaminimo metu išleidžia savas sultis, kuriose ją galima ir troškinti.

Jeigu visgi naudojate rapsų, kokosų, linų sėmenų aliejų – naudokite jį minimaliai.

Dažniau reikėtų rinktis liesą mėsą: vištienos ar kalakutienos krūtinėles, liesą jautieną ( iki 5 proc. riebumo).

Pradėjau namie spaustis šviežias sultis iš vaisių bei daržovių. Kokias patartumėte gerti bei kurios jums labiausiai patinka ir yra sveikiausios?

Andrius: Jokių. Kai spaudžiate sultis, jums lieka tik skystis, o visas tirštumas būna išmetamas lauk. O tai yra ląsteliena – faktiškai pagrindinis dalykas, dėl kurio vaisiai bei daržovės yra naudingos.

Ląsteliena valo žarnyną bei reguliuoja cukraus pusiausvyrą kraujyje. Kai vaisiai ar daržovės vartojami be ląstelienos ir geriamos tik sultys, jose lieka mažai vitaminų ir mineralų, tačiau apstu cukraus.

Valgyti vaisius ir daržoves yra kur kas sveikiau negu spausti sultis iš jų.

Ką atsakytumėte tiems, kuriuos kamuoja taip dabar populiarus detoksikacijos bumas?

Ilka: Žali kokteiliai yra tikrai gerai ir sveika. Kaip ir bėgimas yra geriau nei nieko. Visgi, maistą pakeisti vien sultimis, nereikėtų.

Dabar itin populiarios įvairios detoksikacijos. Tai lyg ir siunčia signalą, kad mums nereikia laikytis sveikos mitybos režimo: vieną savaitę gali valgyti bet ką, o štai kitą – imtis detoksikacijos ir vėl viskas bus gerai.

Tiems žmonėms, kurie valgo sveikai bei yra aktyvūs, nereikalingas joks organizmo valymas. Aš manau, kad tai tėra marketingas.

Žinoma, jeigu metų metais buvo nesveikai maitinimasi, organizmas yra išties užterštas, esti skrandžio bei odos problemos – detoksikacija yra tinkamas žingsnis perversmui.

Straipsnio komentarai

Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta

Panašūs straipsniai