Balandžio 1, 2014
Donatas Šimkus: Nuo moksliuko iki fitneso Čempiono
ŽIVILĖ KASPARAVIČIŪTĖ 2

Yra sėkmės kūdikių, kurie nuo mažų dienų eina aiškaus tikslo link, nesiblaškydami ir nedvejodami. Tačiau didžioji dauguma žmonių savo kelio ieško visą gyvenimą ir, jei yra pakankamai atkaklūs, anksčiau ar vėliau ima ir suranda. Fitneso modelis Donatas Šimkus (26) – vienas pastarųjų: savo mėgiamą veiklą atrado prieš trejus metus ir teigia, jog pagaliau jaučiasi laimingas čia ir dabar. Sako sporto norėjo imtis dar Lietuvoje, bet neturėjo tam pakankamai valios. O šiandien jis puikiai atrodo, mėgaujasi populiarumu, pasitikėjimu savimi ir merginų dėmesiu. Su Donatu kalbamės apie tai, kaip sportas, iš pradžių net nepuoselėjus didelių lūkesčių, virto saviraiškos būdu ir pakeitė jo gyvenimą. Tereikėjo ryžtis žengti pirmuosius žingsnius.

Daugybė žmonių tik ir svajoja pradėti sportuoti nuo pirmadienio, bet neprisiverčia – panašiai kaip Tu, studijuodamas Kaune. Kaip Tau pavyko sukaupti valią ir pagaliau pradėti vaikščioti į sporto salę?
Pradėjau sportuoti neturėdamas tikslo ar rimtos priežasties. Kažkada manęs pasiteiravo, ar ne dėl vienatvės. Galbūt iš tikrųjų, nes man atvykus, giminaičių Londone nebuvo – tik draugai ir pažįstami. Tuomet nusprendžiau nuveikti kažką naudinga, panorau keistis. Pradėjau į sporto salę eiti triskart per savaitę norėdamas ir geriau jaustis, ir geriau atrodyti, bet niekada negalvojau, kad kada nors dalyvausiu varžybose.

Ne visada buvai toks sportiškas, ar teko mokykloje kęsti patyčias? Ar aplinkinių požiūris i Tave nebuvo viena iš priežasčių, dėl kurių ėmeisi sporto?
Mokykloje buvau dėmesio centre. Nebuvau fiziškai stipriausias, bet nebuvau ir silpniausias. Turėdavau ir vyresnių, ir stipresnių draugų, iš jų dažnai sulaukdavau palaikymo. Apskritai, niekada nesu mušęsis ir niekas mokykloje niekada iš manęs nesišaipė. Aš visada turėjau aštrų liežuvį ir galėdavau žodžiu atsikirsti bet kuriam bendraamžiui.

 

Ar manai, kad tvirtas kūnas yra stiprios sielos atspindys, o gal tai gali tapti ir pažeidžiamos, jautrios asmenybės šarvais?
Aš manau, kad apie žmogų gali daug ką pasakyti iš jo išvaizdos. Jeigu žmogus gerai, sveikai atrodo (nebūtinai kaip modelis!), tai liudija, kad jis sveikai valgo, turi valios, kažko gyvenime siekia. Sutikim, jog gerai atrodančiam, pasitempusiam žmogui yra lengviau daryti karjerą. Kaip bebūtų, norint pasiekti rezultatų tam tikrame sporte, pirmiausia reikia pakeisti savo mąstymą, išsiugdyti užsispyrimą.

Nori pasakyti, kad dabar jautiesi ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai stipresnis?
Taip. Jaučiuosi dvasiškai stipresnis, nes skaičiau įvairias motyvacines knygas. Todėl tobulėjau ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Youtube seku tokius žmones kaip pasaulyje gerai žinomas galiūnas Elliottas Hulse'as, kuris turi apie milijoną prenumeratorių. Turėdamas filosofinį mąstymą, jis atsakymų nepateikia, bet duoda pavyzdžių, kuriuos galima prisitaikyti sau. Jis stengiasi, kad jo gerbėjai suvoktų, jog protas yra labai galingas ir pirmiausia reikia pakeisti savo mąstymą.

Koks Tavo paskutinis didžiausias pasiekimas?
Turbūt mano laimėtos varžybos  pernai spalio mėnesį (Miami Pro UK Championiship 2013 –aut. past.), kurioms ruošiausi dešimt mėnesių, turėjau viziją pasiekti puikių rezultatų ir jų pasiekiau – buvau pripažintas geriausiu svorio kategorijoje iki 75 kilogramų. Tai vienintelis dalykas, kurio tikrai tikrai labai norėjau, ir buvau pakankamai užsispyręs, kad tai pasiekčiau.

Ir neužmigai ant laurų!
Tikrai ne (juokiasi). Šitas sportas yra be ribų: tu gali laimėti visas varžybas ir atrodyti geriausiai, vis tiek bus ką tobulinti. Pavyzdžiui, jei atrodysi pakankamai gerai, tuomet panorėsi didinti jėgą.

Papasakok, koks buvo Tavo dienos režimas prieš Miami Pro UK Championiship 2013 varžybas.
Į sporto salę eidavau šešis kartus per savaitę, pradėjau dar labiau reguliuoti mitybą. Keisdavau angliavandenių dienos normą: tris dienas jų suvartodavau mažai, vieną – daugiau. Tai reiškia, kad tris dienas degindavau riebalus, nes organizmas negaudavo energijos, ir po to vieną dieną valgydavau daugiau angliavandenių, kad organizmas galėtų atsigauti. Nors man ši dieta tiko, tikrai nepatariu to daryti visiems, nes ne kiekvienam tokia mityba gali duoti gerų rezultatų. Ruošiantis varžyboms per dieną reikėdavo išgerti dešimt litrų vandens, o jų išvakarėse atvirkščiai – išgėriau vos pusę litro. Keldavausi penktą valandą, pasidarydavau pusryčius. Viską susipakuodavau į keturis indelius pagal angliavandenių kiekį. Po treniruotės suvartodavau daugiau angliavandenių, artėjant vakarui – mažiau. Po pusryčių dažnai dar valandą pamiegodavau, kad sportuoti neičiau pilnu skrandžiu. Sporto salėje praleisdavau apie valandą, tuomet patraukdavau į darbą ar universitetą, o namus dažniausiai pasiekdavau apie vienuoliktą valandą nakties.

Kas tuo metu buvo sunkiausia?
Buvo sunkiausia nusiteikti emociškai. Artėjant varžyboms, mano savijauta nebuvo pati geriausia: kartais būdavau siaubingai išsekęs emociškai ir jausdavausi taip prastai, kad išvis nieko nenorėdavau. Be to, nežinojau, ko tikėtis iš varžybų, nes joms ruošiausi pirmą kartą. Tuomet kalbėdavausi su kitais kultūristais, klausdavau, ar normalu, kad šitaip jaučiuosi, o jie patvirtindavo, kad tai ir turiu išgyventi. Būdavo, kad svaigdavo galva. Kartais jausdavausi taip prastai, kad net iš darbo išleisdavo namo. Visiškai neturėjau energijos, net mano judesiai sulėtėjo. Tačiau nepalūžau, nes man šį etapą labiausiai padėjo pereiti susikaupimas ties tikslu – nugalėti varžybose.

Palikus sportą nuošalyje, kokį ryžtingiausią sprendimą teko priimti gyvenime?
Aš mėgstu rizikuoti ir išbandyti kažką nauja. Manau, tai buvo sprendimas mesti mokslus Lietuvoje, atvažiuoti į Angliją ir pradėti nuo nulio. Taip nutiko, jog neatsirado žmonių, kurie man padėtų, turėjau pats kabintis nuo pirmų dienų– susirasti, kur gyventi, susirasti darbą. Galbūt šitaip ir geriau, nes tokia patirtis mane išugdė stipresnį. Prieš penkerius metus apsigyvenau Leeds’e, kur teko dirbti pagalbiniu darbininku statybose. Į Londoną atvykau prieš trejus metus. Vieno Liverpool’io gatvėje esančio banko restorane pradėjau dirbti asistentu. Ten atlikdavau daug darbų: ir virtuvėje padėdavau, ir padavėju buvau, ir Starbucks kavinėje padirbėjau.

Kas Tau yra svarbiau procesas ar tikslas? Ar pakanka pasakyti sau, kad svarbiausia išbandyti save, o gal įsakai sau, kad privalai pasiekti savo tikslą bet kokiomis priemonėmis?
Besiruošdamas varžyboms, žinoma siekiau pirmosios vietos. Bet tuo pačiu metu mėgavausi procesu, džiaugiausi tobulėdamas. Save nuteikiau taip, kad jeigu nelaimėsiu – nieko tokio. Aš, dalyvaudamas varžybose, noriu patobulinti save, taigi, nusistatau ir asmeninius tikslus. Jeigu sugebu juos pasiekti, jau savimi didžiuojuosi, o jei sugebu ir prizinę vietą laimėti – super.

 

Kaip manai, ar visos priemonės yra pateisinamos siekiant tikslų (juk laimėtojų niekas neteisia)?
Žinau, kur lenki (šypsosi). Viskam yra savos ribos. Esu užsibrėžęs raumenis auginti natūraliai, nenaudoti steroidų, anabolikų ir panašiai. Visų pirma stengiuosi savo kūną pažinti ir stengtis tobulėti, laikytis disciplinos. Jeigu reikia miegoti septynias valandas, tai ir miegu septynias valandas, jei reikia pavalgyti kas tris valandas, tai ir valgau kas tris valandas. Darau viską, kas mano valioje, kad tobulėčiau.

Nejaugi siekiant labai trokštamų tikslų nekyla pagundų pasukti trumpesniu keliu?
Kol dar nebuvau pradėjęs normaliai sportuoti, turėjau tokią mintį apie rezultatus gerinančius medikamentus, bet tuo metu nebuvo galimybės jų naudoti ir labai džiaugiuosi. Jeigu dabar pradėčiau vartoti, apgaudinėčiau save ir tūkstančius gerbėjų. Žymiai geriau siekti rezultatų lėčiau, bet užtikrintai. Daug kas nepagalvoja, kad vieną kartą pabandžius steroidų, raumenys amžinai neišliks. Turėsi visą gyvenimą vartoti tokius medikamentus, nes jų atsisakymas reikš grįžimą į pradinį tašką. Žmonės, pavartoję ir vėliau atsisakę, puola į depresiją, netgi nusižudo. Kadangi testosteronas staigiai krenta, tu per vieną dieną prarandi superjėgas, o tai sujaukia tavo protą. Aš nenoriu rizikuoti. Apskritai, fitnesas iš dalies nėra labai sveikas, nes reikia valgyti daug baltymų ir tai apkrauna inkstus. Mitybos prasme nėra viskas taip gražu, kaip atrodo, nes toks mitybos režimas kelia stresą organizmui. Tačiau kiekvienas turi tam tikrų tikslų ir jų siekia. Pavyzdžiui, nėra gerai išvien sėdėti biure, nėra gerai gerti užterštą vandenį, kvėpuoti užterštu oru. Visur gali įžvelgti pliusų ir minusų, tiesiog tu turi viską pasverti ir pasirinkti, ko nori iš savo vienintelio ir nepakartojamo gyvenimo. Bet kokiu atveju reikia judėti į priekį.

Vienas iš Tavo siekiųyra pragyventi iš fitneso, tiesa?
Taip. Ir jau dabar treniruoju, konsultuoju žmones. Taip pat turiu verslo planų, bet jų dar nenoriu atskleisti.

Ar visus savo planus sieji su Londonu?
Iš tikrųjų aš norėčiau būti viena koja čia ir viena Lietuvoje.

Nejaugi?
Tikrai taip. Juk Lietuvoje yra ir kai kurie draugai su šeimomis, dar neišvažiavę (abu nusijuokiam), tėvai... Ir ten visada bus mano gimtinė, nors mano namai yra čia, Londone.

O ar galėtum save matyti tik Lietuvoje?
Lietuvoje yra truputėlį sudėtingiau. Man labiau patinka fitnesas nei kultūrizmas. O Lietuvoje nėra tokios fitneso modelių kategorijos. Mano tikslas yra man's phisycque– tai panašu į fitnesą, bet tie sportininkai turi daugiau raumenų. Iš tikrųjų fitnesas aplenkia kultūrizmą, nes yra labiau pasiekiamas. Jeigu pažvelgsite į fitneso žurnalus, labai retai ant viršelio išvysite kultūrizmo atstovą, fitneso – žymiai dažniau, nes fitneso kūnas yra patrauklesnis ir natūralesnis.

 

Pastebėjau, kad savo Facebook paskyroje dažnai daliniesi maisto produktų ir receptų nuotraukomis. Ar tai, kad anksčiau dirbai virėju, Tave ir paskatino sveikai maitintis, skirti nemažai dėmesio maisto gamybai?
Tiesa, kurį laiką dirbau restorane. Virėjo įgūdžiai dabar labai praverčia, nes supratau, kaip paprasta yra pasigaminti valgyti. Man patinka gaminti valgyti ir man patinka skanus maistas. Nors prieš pradėdamas dirbti virėju, nemokėjau išsivirti net ryžių.

Ar dažnai gamini draugams? Kokia Tavo mėgstama virtuvė?
Taip, gaminu ir draugams. Man patinka japoniška, kinietiška virtuvės, netgi mėsainiai, kuriuos pats namuose sveikai pasigaminu. Ir blynus kepu. Aišku, maistas nebus toks, kokį mes esam pripratę valgyti. Reikia laiko, kad skonio receptoriai priprastų prie maisto, kuriame nėra skonio stipriklių, dėl kurių mes nebereaguojame į natūralaus maisto skonį. Pavyzdžiui, tie mano blyneliai su bananais kai kam būtų be skonio. Tiesiog viskam, ką mėgstu, stengiuosi rasti sveikesnį pakaitalą. Sakykim, jei man patinka pica, galiu ir ją sveikai pasigaminti. Tereikia turėti kūrybiškumo. Štai kad ir ledų receptas: sušaldžiau bananą, suplakiau maišiklyje ir vėl sušaldžiau – šitaip pasidariau porciją ledų.

Vadinasi, Tau yra svarbu mėgautis maistu? Juk daugybė sportininkų teigia, jog maistas jiems tėra priemonė išgyventi ir raumenims auginti, todėl jiems visai nėra poreikio juo mėgautis.
Žinoma, jei neturiu laiko, ir aš tokį maistą valgau – paprastą, be prieskonių. Bet jeigu turiu laiko, stengiuosi skaniai pasigaminti, nes kitu atveju tas maistas greitai atsibosta.

Kąmanai apie vegetarus, žaliavalgius? Ar tai yra mada, ar sveiko gyvenimo būdas?
Tai yra jų pasirinkimas. Galbūt kartais gali virsti mada, nes tai – vienas lengviausių būdų numesti svorio. Aš asmeniškai net neskaičiuoju daržovių, nes jose yra tiek kalorijų, kad jų tepakanka virškinimui. Todėl vegetarizmas ir panašiai gali tapti vienu lengviausių svorio metimo būdų žmonėms, kurie nenori prakaituoti sporto salėje. Dėl to jie, žinoma, praranda ir raumeninės masės. Pavyzdžiui, panelėms tai reikštų stangraus kūno, gražių linijų neturėjimą, o vyrams – neatletišką kūną. Todėl manau, jog reikia išlaikyti mitybos ir sporto balansą.

Esi sakęs, kad gerus fitneso rezultatus gali matyti tik tuomet, kai sportas tampa absoliučiu Tavo prioritetu. Atsisakei daugybės vakarėlių. Ką dar teko paaukoti dėl fitneso?
Pasikeitė draugai. Su tais draugais, su kuriais susitikdavom vakarėliuose, tiesiog nutrūko ryšys. Aš pasikeičiau, jie liko tokie pat ir paprasčiausiai išsiskyrė interesai. Bet atsirado naujų draugų, su kuriais turime tą pačią aistrą sportui, todėl dar geriau sutariu su jais nei su tais, kuriuos matydavau tik vakarėliuose. Nors ir praradau daug draugų, bet atradau tuos kelis tikruosius.

Vadinasi, Tavo auka pasiteisino?
Taip, bet iš pradžių jaučiausi vienišas, nes reikėjo laiko susirasti naujų draugų. Sporto salėje dar buvau naujokas, neatrodžiau kaip kiti sportuojantys vyrukai, o į vakarėlius nebevaikščiojau. Besiruošdamas pirmosioms varžyboms, buvau sau labai labai griežtas. O dabar sau leidžiu truputelį daugiau – karts nuo karto paragauju raudonojo vyno ar viskio.

Pasibaigus vakarėlių erai ir atsisakius svaigalų, tikriausiai vien dėl to savijauta pasikeitė?
Kai tik nustojau vartoti alkoholį, buvo labai keista. Naktiniame klube esant blaiviam prieiti prie panelės ir ją pakalbinti būdavo keblu. Žinoma, dabar jau nebeliko to barjero. Man žymiai labiau patinka pramogauti blaivia galva. Kai kiti ryte pabunda pagiringi ir sergantys, aš atsikeliu ir einu į sporto salę. Negerdamas sutaupau ne vieną, o dvi tris gyvenimo dienas, nes kai vartodavau alkoholį, po vakarėlių sirgdavau būtent tiek laiko.

O kaip aplinkiniai į Tave pradėjo žiūrėti, kai nustojai jiems palaikyti kompaniją prie taurelės?
Iš pradžių keistai žiūrėdavo. Man pačiam buvo keista, nes retkarčiais prie stiklelio parūkydavau, o per vakarėlį galėdavau ir butelį degtinės išgerti. Mano pasirinkimą sunku suprasti tiems seniai regėtiems žmonėms, kurie nematė, kaip aš keičiausi, kaip kito mano mąstymas ir atsirado nauji tikslai.

Tavo nuomone, kas yra svarbiausia siekiant fitneso tikslų?
Ne vien fitnese, apskritai yra svarbiausia žinoti, ko tu nori, užsibrėžti tikslą ir jo atkakliai siekti, nepasiduoti, kas benutiktų. Kitaip tariant, tu niekada nežlugsi, jei tik nenustosi bandyti, jei nesustosi, toliau sieksi. Pavyzdžiui, kai savo progreso nuotraukas pasidalindavau Facebook'e, žmonės klausdavo: „Kam tu čia save reklamuoji?“ ir t. t. Jie taip mane kritikuodavo, kad kelis pažįstamus net teko užblokuoti.  Bet dabar negaunu nė vieno neigiamo komentaro, nes visi žino, kad aš pasiekiau savo, o tie kritiką žarstę žmonės buvo neteisūs.

Kiek valandų praleidi sporto salėje? Kokios mintys sukasi galvoje, kai užsidarai savo pasaulyje?
Į sporto salę einu penkis kartus per savaitę, ten kaskart praleidžiu apie dvi valandas. Būna, turiu kokių nors problemų, bet ateidamas į sporto salę, save nuteikiu darbui. Telefone turiu apie šimtą motyvacinių filmukų apie sportą, apie gyvenimą. Kai sportuoju, susitelkiu ties tuo, ką darau, aplink nieko nematau, klausausi muzikos visu garsu. Kartais reikia save nuteikti agresyviai, nes ne visada yra lengva sportuoti, o aš visuomet stengiuosi iš savęs išspausti viską, ką galiu.

Kokios muzikos klausaisi?
Labai įvairios. Sakykim, sporto salėje klausausi drum'n'bass, o po treniruotės iškart įsijungiu deep house arba audio knygą. Šiuo metu klausausi Stepheno Colberto Seven Habits of Highly Effective People. Pastebėjau, kad turiu skirtingus režimus, kuriuos keičiu priklausomai nuo to, ar esu sporto salėje, ar ją palieku. Viskas tarsi persijungia. Nors esu draugiškas žmogus, atėjęs į salę nesileidžiu į draugystes, nesikalbu, todėl aplinkiniai gali mane palaikyti nedraugišku.

Nemanau, kad sportuojančiam žmogui tai reiškia nedraugiškumą, tai paprasčiausiai rodo  susikoncentravimą. Juk rimtai sportuojantieji neslampinėja aplink ieškodami, ką užkalbinti!
Gerų rezultatų nepasieksi, jei savęs neatiduosi šimtu procentų ir daugiau. O tie, kurie plepa, tai ir atrodo kaip plepantys. Ne geriau atrodo ir tie, kurie turi labai didelį ego ir kilnoja per didelius svorius, nesusikoncentruodami ties vienu raumenimi. Aš, pradėjęs sportuoti, labai daug skaičiau, internete sekiau daug žmonių, daug ką išbandžiau ir greitai išmokau taisyklingai sportuoti. Nesakau, kad viską moku – galima tobulėti kiekvieną dieną, išbandyti naujus dalykus. O daugybė žmonių yra uždari ir nesistengia mokytis. Baisiausia yra, kai jie, patys nežinodami, kaip sportuoti, patarinėja kitiems. Tuo tarpu aš į sporto salę ateinu kaip į darbą, nesiblaškau.

Viršuje - Donatas su mažuoju broliuku. Apačioje - taip vaikinas atrodė prieš pasinerdamas į sportą. Viršuje - Donatas su mažuoju broliuku. Apačioje - taip vaikinas atrodė prieš pasinerdamas į sportą.
 

O šiaip esi plepus žmogus? Tau reikia išsikalbėti, ar labiau viską laikai savyje ir visas emocijas išsportuoji?
Kaip minėjau, sporto salėje niekada nekalbu. Tačiau išėjus iš jos man patinka kalbėti ir galėčiau kalbėti valandų valandas, ypač apie sportą (juokiasi). Iš tikrųjų man patinka būti dėmesio centre. Net ir mokykloje dalyvaudavau Šauniausio Moksleivio konkursuose, vesdavau renginius, diskotekas, taisydavau kompiuterius, buvau skautas, lankiau karatė, krepšinį, futbolą– ieškojau saviraiškos bei pragyvenimo būdų. Todėl laikau save ne tik dėmesio trokštančiu, bet ir versliu žmogumi.

Yra be galo svarbu gerai jaustis savo paties kūne, nes tai siejasi su pozityviu požiūriu į gyvenimą, savigarba, stiprybe. Ar šitoks intensyvus sportas Tau padeda pašalinti emocinę įtampą, susitvarkyti savo vidinę būseną?
Gyvenime reikalingas balansas. Verslo ekonomikos studijos, klientų konsultacijos ir apsaugininko darbas savaitgaliais yra fiziškai neaktyvios veiklos. O sporto salėje išsikraunu ir taip subalansuoju savo gyvenimą. Man labai tinka šis posakis, kad prieš treniruotę jautiesi lyg miršti, po to – lyg naujai gimęs.

Ar buvo pratimų, kuriuos turėjai pamėgti, priprasti?
Iš pradžių man nepatiko sunkūs pratimai, kur reikėjo save pastūmėti. Esmė tame, kad norint pasiekti rezultatų, reikia progresuoti kiekvieną dieną. O tai reiškia didinti pratimų skaičių, rinktis vis sunkesnius svarmenis. Kiekvieną kartąprivalu vis labiau apkrauti raumenis, nes jei darysi tą patį, ką darei, gausi tą patį, ką turėjai. Turi savo kūnui duoti stimulą keistis. Laikui bėgant pamėgau tą skausmą, kuris atsiranda treniruojant raumenį. Žinau, kad šis skausmas išeina į gera– veda į tikslą, duoda rezultatų.

Bet svarbu ir neperlenkti lazdos!
Todėl ir reikia žinoti savo tikrąją formą ir kaip taisyklingai sportuoti, apšilti ir panašiai.

Kaip atrodo Tavo laisvalaikis? Kaip save palepini po sunkių, netgi skausmingų treniruočių?
Susitinku su draugais, jiems gaminu. Netgi juos pratinu prie sveiko maisto, kurį ne iškart sutinka ragauti, bet vėliau mėgaujasi. Kartais pasidarau gainerį iš pieno, riešutų sviesto, avižų, banano ir varškės. Viską susiplaku ir turiu labai skanų gėrimą. Nors apskritai sau laiko retai randu. Ir man tai patinka, nes kuo labiau esu užimtas, tuo daugiau suspėju nuveikti. Būna dienų, kai nieko nenoriu daryti, bet kai žinau, kad man reikia, einu ir darau.

Koks tavo požiūris į moteris kultūristes? Koks moters kūnas Tau yra estetiškas?
Man asmeniškai labiau patinka ne kultūristės, bet bikini kategorijos figūra. Matosi ištreniruoti raumenys, bet neatrodo, lyg moteris ir vyras būtų sukonstruoti į vieną kūną.

Kaip manai, ar vis dar aktualu ir teisinga moteris vadinti silpnąja lytimi, o vyrus stipriąja?
Manau, kad moterys yra išsikovojusios pakankamai teisių, kad būtų lygios su vyrais. Bet dažnai būna, kad galioja dvigubi standartai kasdienėse situacijose. Pavyzdžiui, kodėl restorane sąskaitą turi apmokėti vyras, jei abu yra lygūs? Moterys tapo karjeristėmis, daugybė jų pirmenybę teikia karjerai ir tik vėliau šeimai. Ir manau, kad tai yra labai gerai – lyg spyris vyrams į užpakalį, kad šie neužmigtų.

Kalbant apie karjerą,Lietuvoje liko daug žmonių, manančių, kad rizika jų gyvenime nereikalinga, neva yra gerai, kaip yra, lai gyvenimas plaukia sava vaga ir kaip bus, taip bus. Pavyzdžiui, jei aš taip daryčiau, būčiau savo mamai pats geriausias sūnus. Bet aš mėgstu rizikuoti ir gyventi savo gyvenimą. Ji turi savo nuomonę, kurią gerbiu, nors dažniausiai vadovaujuosi savo įsitikinimais. Jeigu nudegsiu, vadinasi, bus pamoka, kurią turėsiu išmokti.

Tie, kurie niekada nebuvo išvykę į užsienį, galvoja, kad emigracijoje viskas yra puiku ir lengva. Toli gražu taip nėra. Tačiau užsienyje yra lengviau, nes atsiveria žymiai daugiau galimybių. Lietuvoje reikia pažinčių, o čia, Londone, reikia būti kūrybingam, išradingam ir atkakliam. Žinoma, visuomet naudinga plėsti ir pažįstamų ratą.

 

Šiuolaikinis moters grožio etalonas – Victoria's Secret modeliai. Kokia Tavo nuomonė apie šį moters kūno kultą?
Manau, kad tokie kūnai yra po truputį stumiami į šalį. Fitnesas šiek tiek atsigriebia. Sakykim, Emporio Armani ar Kalvin Klein savo reklamose yra samdę vaikinus, turinčius puikiai matomąpilvo presą. Man asmeniškai Victoria's Secret kūnai visiškai nėra sveikai atrodantys kūnai.

Apskritai, ar tobulas kūnas atneša laimę?
Taip, bet ne vien gražus kūnas. Pavyzdžiui, man tai pridėjo pasitikėjimo savimi, įgijau patirties. Savęs atradimas yra pats pagrindinis dalykas, dėl kurio esu labai laimingas. Išbandžiau daug dalykų. Kažkada prekiavau akcijomis Lietuvoje. Buvau labiau moksliukas, bet mes visi keičiames, kažką atrandam. Galbūt vėliau dar kažką atrasiu, bet šiuo metu esu laimingas, kur esu, ir keliauju, kur, man atrodo, turėčiau keliauti.

Ir kur tikiesi galiausiai nukeliauti? Koks Tavo viso gyvenimo tikslas?
Būti laimingam. Dabar esu laimingas dėl to, ką darau. Ateityje norėčiau iš to pragyventi.

Kaip manai, kodėl daugybė žmonių suklumpa siekdami savo tikslų ir nebesistengia eiti iki galo? Ko reikia motyvacijai išlaikyti?
Banalu, bet reikia, kad ta veikla patiktų. Manau, kad žmonės turėtų išmėginti daug dalykų. Pavyzdžiui, aš prekiavau akcijų biržoje, bet po trejų metų nustojau, mėginau vesti diskotekas, bet nustojau. Kaip minėjau, bandžiau daugybę įvairių veiklų.  Man jos patiko, bet nė viena nebuvo ta veikla, kuri mane įtraukė. O sportas yra būtent tas užsiėmimas, kurio nenoriu apleisti.

Iš tiesų, dažnai motyvacijai trukdo ir tai, jog žmogus eina neteisingu keliu, nes bijo atsiriboti nuo atsakomybių ir įvairių veiklų, nors jos gyvenimui nebeprideda nei kokybės, nei pasitenkinimo. Savo identiteto paieškos be abejonės reikalauja drąsos!
Taip. Ir tos paieškos prasideda nuo vaikystės. Turiu septynerių metų brolį ir mamai pastoviai sakau, kad jį vestų į būrelius – karatė, muzikos, kad brolis galėtų atrasti save. Vaikus reikia skatinti nuo mažų dienų. Kai kuriais atvejais savo atžalą auklėčiau kitaip nei pats buvau auklėjamas. Duočiau jam daugiau laisvės, tuo pačiu kontroliuodamas. Stengčiausi, kad jis išbandytų beiišsirinktų kuo daugiau.

Ar gali įvardyti tris didžiausias savo gyvenimo vertybes?
Pirmiausia mano asmeninė laimė, antra – mano šeima (žmona ir vaikai), kurią kažkada sukursiu. Toliau eina mano tėvų šeima. Kodėl pirma asmeninė laimė? Nemanau, kad šeima būtų laiminga, jei būčiau pats nelaimingas. Žmogus turi pradėti nuo savęs ir tuomet kurti šeimą.

Nuo savęs jau pradėjai ir savirealizacija atima didžiąją dalį Tavo laiko. O kaip dėl šeimos? Ar turi širdies draugę, su kuria gali dalytis tomis pačiomis vertybėmis? Apskritai, ar atrandi laiko merginoms, jei tiek daug valandų praleidi sporto salėje?
Turiu panelę, su kuria susipažinau sportuodamas. Aš ją treniravau ir mes po truputį pradėjome vis daugiau bendrauti. Turim panašių pomėgių (sportas, sveika mityba), turim panašų požiūrį į gyvenimą. Džiaugiuosi, kad sportas padėjo surasti tą žmogų, su kuriuo dabar jaučiuosi laimingas.Mane žavi tai, jog ji yra asmenybė – neina su minia, turi svajonių ir jų siekia. Yra ir karjeristė, ir šeimos žmogus. Mes esame iš dalies panašūs. Kokios moterų savybės mane erzina? Tuštybė. Kalba, kad kalbėtų, save pervetina ir iškelia virš kitų. Bet pasauliui juk reikia įvairių žmonių.

Kokios yra svarbiausios pamokos, kurias išmokai per šiuos metus vaikščiodamas į sporto salę?
Kad ne visada yra teisūs netgi artimiausi žmonės. Atsimenu, ilgą laiką nesakiau, kad norėjau dalyvauti varžybose, nes žinojau jų reakciją. Kai pasakiau, jie didelio entuziazmo nerodė. Kai laimėjau, labai džiaugėsi, žinoma. Aš pats geriausiai žinau, ko noriu ir turiu teisę pats spręsti dėl savo gyvenimo. Nusistačiau sau aukštus kriterijus ir visuomet stengiuosi tobulėti bei išnaudoti visas galimybes. Dėl ko gi labiausiai žmonės gailisi? Ne dėl tų dalykų, kuriuos padarė, bet dėl tų, kurių nepadarė. Ir tai daugelis žmonių supranta tik gyvenimo kelio pabaigoje. Esu dar jaunas ir stengiuosi gyventi taip, kad po daugelio metų netektų gailėtis dėl praleistų progų. Manau, įsiklausyti į save, o ne paisyti aplinkinių, yra labai svarbu. Pavyzdžiui, kažkada dėl mamos grįžau studijuoti į Kauną, o vėliau vis tiek išvažiavau.

Dar viena pamoka, kurią išmokau per šiuos metus,– prilaikyti savo ego ir per daug neužsibrėžti vienu metu. Reikia nuosekliai žengti žingsnį po žingsio. 

Donato puslapis: http://donatassimkus.com/ ir http://donasta.com/

Raktažodžiai: SportassveikatafitnesasmankštartassveikatafitnesasmankštaDonatas Šimkus

Straipsnio komentarai

  • Šaunuolis! Smagu, kad daugėja kosmopolitiškų, stilingų, atkakliai tikslo siekiančių jaunų žmonių...
    2. Edita // Kovo 31, 2015 // 16:28
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Aš asmeniškai net neskaičiuoju daržovių, nes jose yra tiek kalorijų, kad jų tepakanka virškinimui. Todėl vegetarizmas ir panašiai gali tapti vienu lengviausių svorio metimo būdų žmonėms, kurie nenori prakaituoti sporto salėje. Dėl to jie, žinoma, praranda ir raumeninės masės. Pavyzdžiui, panelėms tai reikštų stangraus kūno, gražių linijų neturėjimą, o vyrams – neatletišką kūną.
    Nu labas rytas, nukrites is dangaus Donce :D as vegetare patapusi priaugau 15 kilogramu! Nebepezek, pasireaserchink apie veganus kurie fitnesu uzsiimineja ir tikrai naturaliai augina raumenis.
    1. Vegetare/vegane/zaliavalge // Balandžio 20, 2014 // 18:04
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Aš asmeniškai net neskaičiuoju daržovių, nes jose yra tiek kalorijų, kad jų tepakanka virškinimui. Todėl vegetarizmas ir panašiai gali tapti vienu lengviausių svorio metimo būdų žmonėms, kurie nenori prakaituoti sporto salėje. Dėl to jie, žinoma, praranda ir raumeninės masės. Pavyzdžiui, panelėms tai reikštų stangraus kūno, gražių linijų neturėjimą, o vyrams – neatletišką kūną.
    Nu labas rytas, nukrites is dangaus Donce :D as vegetare patapusi priaugau 15 kilogramu! Nebepezek, pasireaserchink apie veganus kurie fitnesu uzsiimineja ir tikrai naturaliai augina raumenis.
    1. Vegetare/vegane/zaliavalge // Balandžio 20, 2014 // 18:04
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Šaunuolis! Smagu, kad daugėja kosmopolitiškų, stilingų, atkakliai tikslo siekiančių jaunų žmonių...
    2. Edita // Kovo 31, 2015 // 16:28
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Aš asmeniškai net neskaičiuoju daržovių, nes jose yra tiek kalorijų, kad jų tepakanka virškinimui. Todėl vegetarizmas ir panašiai gali tapti vienu lengviausių svorio metimo būdų žmonėms, kurie nenori prakaituoti sporto salėje. Dėl to jie, žinoma, praranda ir raumeninės masės. Pavyzdžiui, panelėms tai reikštų stangraus kūno, gražių linijų neturėjimą, o vyrams – neatletišką kūną.
    Nu labas rytas, nukrites is dangaus Donce :D as vegetare patapusi priaugau 15 kilogramu! Nebepezek, pasireaserchink apie veganus kurie fitnesu uzsiimineja ir tikrai naturaliai augina raumenis.
    1. Vegetare/vegane/zaliavalge // Balandžio 20, 2014 // 18:04
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
Tokių komentarų nerasta
Patvirtinimo kodas

Panašūs straipsniai