Liepos 18, 2016
Kokios lietuvių nuotaikos po Brexito?
parengė Eglė Valeikaitė

Birželio 23-ioji diena Europos kalendoriuje liks įsimintina ne tik Didžiosios Britanijos piliečių sprendimu išeiti iš Europos Sąjungos, bet ir Europos politinės bei ekonominės suirutės pradžia.

Keletas paklausinėtų žmonių teigė, jog dar anksti daryti išvadas, tačiau nuomonių netrūko. 

Norėjome sužinoti apie Lietuvoje tvyrančias nuotaikas po Brexito. Pakalbinome Lietuvoje gyvenantį AB SEB banko, Prezidentui pavaldžių padalinių vyriausiąjį analitiką, Tadą Povilauską.

Dirbate vyriausiuoju analitiku SEB banke, kokios mintys kyla dėl Britanijos bei joje gyvenančių lietuvių ateities?

Dabar, kai yra toks pluoštas naujienų ir įvykių dinamika didelė, sudėtinga daryti vienareikšmes išvadas, bet akivaizdu, kad jeigu JK išties kreipsis į ES dėl išstojimo, tai šalies ekonomikai keletas kritimo ketvirčių yra neišvengiama, o tai ir neigiamos žinios visai ES. Kaip juokiamės, dabar ekonomistai turi greitai atskleisti savo politikos know-how, nes kol kas šios krizės pagrindas yra politinis ir jeigu politiniai sprendimai bus nekonstruktyvūs, tai iššauks ir didesnės ekonominės pasekmės. JK gyvenančių lietuvių padėtis priklausys ir nuo ekonominės padėties, nes jeigu išties viskas pakryptų blogąją linkme, tai daliai lietuvių dėl galimo ekonominio nuosmukio ten gali būti sunkiau išsaugoti darbo vietas, nekalbant apie naujų gavimą .

Kaip pasikeis Lietuvos bei JK verslo, politiniai bei ekonominiai ryšiai. Ką Brexitas reiškia Lietuvai?

Lietuvai trumpu laiku didžiausia žala yra dėl svaro nuvertėjimo, nes eksportuotojai gauna mažiau pajamų eurais, mažėja emigrantų perlaidų vertė eurais į Lietuvą. O rimtesnių problemų galimybė priklausys nuo to, kaip vyks ES ir JK atsiskyrimas (jei vyks), nes jeigu bus linkstama į destrukciją,  tai turėtų neigiamos įtakos ir ES ekonomikai, o tai atitinkamai jau pasijaustų ir kiekvienam lietuviui. Žinoma, blogiausia būtų, jeigu šitie įvykiai išjudintų ES vienybę, bet tokia tikimybė visgi nėra didelė.

Tų pačių klausimų klausėme ir šiuo metu Londone gyvenančio Airijos banko vyresniojo komercinio direktoriaus Mariaus Raugalo ir Europos Sąjungos departamento institucinių klausimų skyriaus vedėjo Andriaus Paugos.

Marius Raugalas:

Esu nusivylęs referendumo rezultatu, tačiau išlieku optimistiškas dėl jo pasekmių, ypač čia jau gyvenantiems lietuviams ir kitiems Europos Sąjungos piliečiams. Neabejoju, kad vyraus didelis politinis spaudimas sumažinti naujai atvykstančių imigrantų skaičių, tačiau tą pasiekti kartu su laisva prieiga prie Europos Sąjungos rinkos gali būti sudėtinga. Na o čia jau esantys imigrantai yra per daug svarbūs šalies ekonomikai, kad juos kas nors galėtų išvaryti, jau nekalbant apie čia jau penkis metus išgyvenusių ES piliečių automatiškai įgytą nuolatinę teisę likti Jungtinėje Karalystėje. Žinoma, gali atsirasti papildomo popierizmo įsidarbinant, bet tikiuosi, kad artimiausiu metu niekas nesikeis.

Turbūt didesnis efektas mūsų tautiečiams bus netiesioginis, per galimai susilpnėjusią šalies ekonomiką, ir to pasekoje sumažėjusias įsidarbinimo galimybes. Mane taip pat neramina stiprėjančios nuotaikos ir nusiteikimas prieš imigrantus paskelbus referendumo rezultatus. Atrodo, kad dalis anglų šį sprendimą mato kaip įgytą teisę engti čia jau esančius imigrantus ir reikalauti juos išvyti “namo”, kas žinoma neturi jokio teisinio ir moralinio pagrindo. Tikiuosi, kad tai tik laikinas reiškinys, ir ilgainiui įsivyraus nuomonė, kad net ir išstojus iš Europos Sąjungos čia gyvenantys imigrantai yra labai vertinga ir neatsiejama visuomenės dalis. Kalbant apie patį referendumo rezultatą, tik laikas parodys, kas iš tikro įvyks, bet reikia tikėtis geriausio. Žinoma, būtų labai naudinga čia gyvenantiems imigrantams turėti balso teisę pasisakant tokiais klausimais, ką palengvintų ir dvigubos pilietybės įteisinimas, tačiau šią pataisą reikia įvertinti atsižvelgiant ir į esamas geopolitines grėsmes.

Andrius Pauga:

Derybos dėl JK ir ES ateities tarpusavio santykių sąrangos kol kas nėra prasidėję, kaip ir derybos dėl JK išstojimo.  Visų pirma tam reikia, kad JK oficialiai praneštų ES Vadovų Tarybai apie savo ketinimą išstoti iš ES pagal Sutarties 50 straipsnį. Antra – kad JK pareikštų, kokio pobūdžio ateities santykių su ES ji norėtų. Tad šiuo metu yra dar daug nežinomųjų ir tikėtino susitarimo prognozuoti kol kas neįmanoma, juo labiau, kad valstybės narės išstojimas iš ES - precedento neturintis procesas.  Tačiau Jungtinė Karalystė ir toliau išliks strategiškai svarbi Lietuvos partnerė ir NATO sąjungininkė, o būsimose derybose sieksime, kad ES ir JK išlaikytų kuo glaudesnius politinius ir ekonominius ryšius ir kad nebūtų pažeisti JK gyvenančių Lietuvos piliečių  interesai.

Straipsnio komentarai

Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta

Panašūs straipsniai