Ko tik mes, moterys, neprisiklausom viena apie kitą: mes užprogramuotos būti klastingomis, moteriška konkurencija yra natūralu, mes pavydžios, sureikšminančios smulkmenas ir viena kitai dažnai nelinkinčios nieko gero. Kalbos kalbomis, bet gyventi draugiškai tikrai galima. Lapkričio 28 dieną Londone vyks seminaras lietuvėms moterims – Būk Įkvėpta. Prjekto sumanytoja Daiva Pakalnė teigia, jog bendruomeniškumo tarp moterų tikrai trūksta. “Norisi tos moterų bendrystės, norisi, kad moterys nekonkuruotų, o susijungtų ir viena kitai padėtų”, - įsitikinusi Daiva.

Devynerius metus Anglijoje gyvenusi, vėliau į Vilnių sugrįžusi lietuvė ambicijų turėjo visada. “Dabar atrodo, kad visada žinojau, ko noriu. Nors tie norai ir keitėsi (norėjau būti rūbų dizainere, interjero dizainere, vėliau – architekte, kol galiausiai baigusi mokyklą įstojau į ekonomiką). Tada papuoliau į emigracijos bangą ir, susikrovusi vieną lagaminą, tiesiog išvykau „užsidirbti pinigų butui per metus”. Būtent taip aš pasakiau mamai, ir ji patikėjo, nes tuo metu visiems atrodė, kad ten yra aukso kasyklos ir viskas įmanoma”, - savo istorija dalinasi Daiva. Pradėjusi nuo pačių prasčiausių darbų vedama intuicijos ir tikslų ji įsitvirtino patinkančiame darbe, mokėsi universitete, bet laiminga nebuvo, todėl įniko į populiariąją psichologiją bandydama iš naujo atrasti save, savo identitetą.

“Man sekėsi. Draugai džiaugėsi, kad esu viena iš tų, kur ima ir pasiekia ko nori. Sutikau savo vyrą, sukūriau šeimą, ir beauginant pirmagimį kilo mintis imtis savo verslo. Jo dėka pažinau daug moterų iš įvairių pasaulio šalių, sužinojau, kaip žmonės atranda tą vidinę pilnatvę, kaip tobulėjimas atveria beribes galimybes. Labai daug išmokau ir dabar toliau vystau savo veiklą kaip internetinio verslo įvaizdžio ir plėtros specialistė. Grįžus gyventi į Lietuvą man užsidegė lemputė galvoje – supratau, kad su moterimis noriu dalintis žiniomis apie technologijas, socialinį marketingą, padėti atrasti save, išnaudoti savo potencialą”, - Būk Įkvėpta tinklapio ir seminaro idėjos pradžią prisimena lietuvė.

Ar projektas pareikalavo daug laiko, streso, lėšų?
Viskas vyko labai sklandžiai, nesistengiau skubėti, išgryninau kiekvieną mintį, o dabar jau dirbu ne viena – taigi laiko atsirado ir daugiau įvairioms naujoms idėjoms. Neinvestavau daug lėšų – pati moku kurti tinklapius, domiuosi internetiniu marketingu, tereikėjo viską sudėlioti į vietas ir dalintis tai, kuo tikiu ir kas įkvepia. Projektas atvėrė daug galimybių, pažinčių, net mano magistrinio darbo tema tapo susijusi su šia veikla.

Kaip įsivaizduojate į Būk Įkvėpta seminarą ateinančias moteris?
Tai moterys ieškančios ir siekiančios daugiau, kurios tiki, kad visada gali būti geriau ir nebijo kažką keisti idant būtų laimingesnės.

Kaip atrodo jūsų darbo diena?
Pirmąją dienos pusę stengsiuos skirti tik svarbiems darbams – tada esu energingiausia ir efektyviausia. Jei tik ryte atsiranda kažkas nenumatyto ar nesuplanuoto – labai išsibalansuoju. Dažnai dėl tos priežasties vengiu net elektroninį paštą tikrintis iš pat ryto – juk ten būtinai rasiu laiko žudikų. Po pietų užsiimu kūrybine veikla arba tiesiog tvarkausi namus. Mane tai labai atpalaiduoja.

Kas sunkiausia jūsų darbe? Su kokiais iššūkiais susiduriate?
Bene sunkiausias ir niekada nesibaigiantis iššūkis yra laiko planavimas. Nors daugelis manes klausia, kaip aš viską spėju, man vistiek atrodo, kad galėčiau daugiau. Galva visada pilna idėjų, minčių, tik atrodo, kad laiko per mažai. Dar vienas niekada nesikeičiantis dalykas yra darbo – laisvalaikio balansas. Aš visgi jau sugebu (tikrai taip, man reikėjo įveikti savo darboholizmą) užbaigti darbo dieną laiku. Tačiau mane vis dar stebina kai kurių klienčių skambučiai savaitgaliais arba vėlai vakare – ir jei neatsiliepiu – klausimai: o tai gal išvykus kažkur buvai? Ne! Aš savaitgaliais ilsiuosi.

O kas labiausiai džiugina?
Žinoma, labiausiai džiugina laiškai bei gražūs atsiliepimai, kai mūsų patarimai, pagalba ar kažkokia mokymų programa moterims suteikia stiprybės.

Kaip atsipalaiduojate po darbo dienos?
Man reikia veiksmo. Auginu du berniukus – jie taip pat neleidžia ramiai išbūti. Bet kai namuose pasidaro tylu, pasineriu į knygų skaitymą ar dienos minčių rašymą – tai man yra atsipalaidavimas.

Ketverius metus gyvenote Londone. Ar šis miestas jau buvo tapęs namais?
Pačiame centre lankydavausi ne tiek dažnai – mano vaikams nepatiko metro. Bet visgi, kai nusprendėme grįžti į Lietuvą, buvo liūdna. Londone atsibosti negali – čia juk tiek daug visko yra! Laukiu nesulaukiu, kada vėl atskrisiu – šio miesto.

Ar Londoną pavadintumėte galimybių miestu?
Žinoma, Londonas toks ir yra. Svarbiausia nebijoti rizikuoti, pasitikėti savimi ir siekti tikslų - tvirtai, užsibrėžtai ir be kompromisų.

Kodėl nusprendėte grįžti i Lietuvą?
Giliai širdyje noras grįžti buvo visada, bet pats sprendimas atėjo labai staiga. Naujųjų metų vakarą su vyru sėdėjome ir svarstėme, kad iš esmės galime gyventi bet kurioje šalyje, nes mano veikla nepririša prie vietos. Ilgai nesvarstę nusipirkom bilietus ir jau po trijų mėnesių gyvenome Lietuvoje. Norėjome gyventi ten, kur viskas sava. Norėjome, kad vaikai dažniau džiaugtųsi močiutėmis, tetomis, pusseserėmis, sraigėmis, grybavimu bei maudynėmis ežeruose.

9 metai praleisti Anglijoje - išties daug. Prie ko sunkiausiai buvo priprasti grįžus į Lietuvą? Ir atvirkščiai - atvykus į Londoną, ko labiausiai ilgėjotės?
Jei atvirai, tai grįžus jaučiau tokia euforiją, kad netrūko nieko ir nieko nepasigedau. Po kiek laiko pradėjo trūkti kosmopolitizmo, tačiau Lietuvoje atradau daugiau nei tikėjausi. Bet į Londoną dar šį mėnesį skrisiu su dideliu džiaugsmu.
O atvažiavau į JK labai jauna, vos 20-ties, viskas atrodė nauja ir įdomu. Tuo metu turbūt labiausiai trūko draugų bei lietuviško maisto. Tiek elionė į JK, tiek grįžimas į Lietuvą man buvo teigiamos patirtys.

NESIKUKLINKIT. Kokiais gyvenimo pasiekimais labiausiai didžiuojatės?
Labai džiaugiuosi Anglijoje pabaigtais mokslais. Verslo studijų bakalaurą turėjau baigti per 4 metus, tačiau gimus pirmam sūnui paskutiniai metai labai išsitęsė – truko net tris. Auginti vaiką, dirbti bei kurti verslą besimokant - didelis iššūkis. Tikiuosi, kad sausį, viena iš pirmųjų Lietuvoje, gausiu koučingo specialisto magistro laipsnį. Taip pat be galo džiaugiuosi tuo, kad mano turimas verslas yra mobilus - tereikia kompiuterio ir interneto.

LONDONAS. Kokie maloniausi prisiminimai?
Londone man labiausiai patiko miuziklai, jie užburdavo taip, kad gyvenimas tapdavo šviesesnis ir mielesnis. Dievinau Londono parkus, nors dažniausiai rinkdavausi mažutį Crystal Palace parką – arčiausiai namų, skani kava ir grynas oras. Ten su draugėm, piknikaudavom, o vaikus domindavo parko puošmena - geležiniai dinozaurai. Pasiilgau Londono!

LIETUVA. Ką parodytumėte iš užsienio atvykusiems svečiams?
Svečias nuo svečio irgi skiriasi – vienus gal vertėtų nusivežti į mirusias Nidos kopas ar prie Dzūkijos ežerų, o kitiems tikrai patiktų vaikščioti Vilniaus senamiesčio gatvelėmis, klausytis gatvės muzikantų Pilies gatvėje, o vakarą vainikuoti skaniais patiekalais Auloje.

ROMANTIKA. Romantiškiausias nutikimas?
Be progos gauti gėlių yra begalinė romantika. Pievos gėlių puokštė labiausiai sužavėjo.

PAMOKOS. Kokį įsimintiniausią patarimą esate gavusi?
"Klausyk savo širdies balso ir žiūrėk, kad tau būtų geriau". Toks pozityvaus egoizmo patarimas nuskambėjo iš mano močiutės lūpų, jį vis prisimenu ir dažnai, naudoju – gailėtis neteko.

LENTYNA. Kokią knygą patartumėte paskaityti visiems ir ką skaitote šiuo metu?
Knyga, kurią vis skaitau ir skaitau, yra John Merphy „Jūsų Pasąmonės Galia“. Nors knygą parašė pastorius ir joje naudoja daug su tikėjimu susijusių dalykų, visgi ši knyga yra nepakeičiama norint susidraugauti su savo pasąmone ir pasiekti neįtikėtinų rezultatų santarvėje su savimi ir aplinkiniais. O šiuo metu skaitau Susan Nolen – Hoeksema „Moterų Galios“ - viena tų retų, įžvalgių, įkvepiančių ir praktiškų knygų, kurias būtina perskaityti kiekvienai moteriai, siekiančiai suprasti ir išlaisvinti savo prigimties dovanas.

MUZIKA. Kokie įrašai skamba jūsų muzikos grotuve?
Paskutiniąją savaitę pradėjau klausyti užliūliuojančio Stingo – man labai patinka jo kūryba. Bet dažniausiai tiesiog prisirašau mėgstamų šokių muzikos dainų ir garsiai jų klausau automobilyje – gera nuotaika garantuota.

KELIONĖS. Įsimintiniausios atostogos.
Kaip tik vakar atsiminiau delfinus, kuriuos mačiau Maldyvuose. Manau tai buvo ir liks mano įsimintiniausia kelionė. Nors gulėjimas paplūdimyje nėra mano idealus atostogų paveikslas, tačiau tame rojaus kampelyje tai buvo dieviška palaima. O šiuo metu bandau pažinti Lietuvos kampelius – tiek daug neaplankytų vietų. Esu tikra lietuvė – mėgstu ežerus, miškus, o nusipirkusi kelionių aplink Lievuvą knygas dabar tiesiog bandau atrasti savo šalį iš naujo.

PASVAJOKIM. Idealus vakaras. 
Rudenį ir žiemą man jaukiausia namuose – kai lauke žvarbu tiesiog gera gerti įvairias arbatas, skaityti knygas, žaisti su vaikais. Pavasarį ar vasarą vakarai praleidžiami lauke – bėgiojant, maudantis, vaikštant. Neturiu idealaus vakaro scenarijaus, nes esu labai nepastovi, man patinka įvairovė, bet tikrai žinau, kad noriu jaustis rami, energinga ir apsupta mane mylinčių žmonių.

VAKARIENĖ DVIEMS. Kokiam garsiam pasaulio vyrui norėtumėte pagaminti vakarienę?
Garsiam vyrui? Tai gal tada Tony Robins (asmeninio tobulėjimo specialistas). Vakarienės metu jis tikriausiai neturėtų laiko kramtyti – tiek turėčiau klausimų. Stebiu jo mokymus, patinka, kaip jis bendrauja su žmonėmis, kaip motyvuoja juos pokyčiams.

ARBATA. O su kokia moterimi mielai išgertumėte angliškos arbatos?
Su Margaret Thatcher. Pažiūrėjusi filmą Geležinė Ledi pasvarsčiau, kad būtų įdomu su ja susitikti gyvai – ji tikrai patartų tiek lyderystės, tiek stiprybės klausimais.

KINAS. Kino filmas, kurį rekomenduojate draugams?
Visko Teorija (The Theory of Everything) – labai įstabus filmas apie garsų mokslininką Stephen‘ą Hawking‘ą. Aš filmus vertinu pagal tai, kiek tylos minučių ar valandų man norisi po jo peržiūros. Po šio filmo pusvalandį negalėjau pratarti nei skiemens – tiek galvoje sukosi įvairių apmąstymų.

PALINKĖJIMAS. Ką patartumėte, palinkėtumėte lietuviams gyvenantiems kitose šalyse ir ypatingai Londone.
Nebijoti būti savimi, o ypač Londone – jūsų išskirtinumas vertingas.

TRUMPAI

Namų nepalieku be... vandens buteliuko.
Dievinu... vairuoti – tai man ir atsipalaidavimas, ir laisvė, ir šokių aikštelė.
Siaubingai bijau... nieko! Tiesiog apie tai negalvoju.
Nemėgstu... avienos.
Norėčiau turėti… atostogų sodybą ant ežero kranto.
Svajoju, kad... vieną dieną para turės daugiau valandų.
Labiausiai nusivyliau... tik ką – kai pasakė, kad automobilį remontuos kelias dienas!
Diena prasideda nuo... žadintuvo 6 ryto.
Negaliu atsikratyti įpročio... gerti kavą.