Balandžio 28, 2014
Artūrą Zuoką prezidento rinkimuose palaiko ir kino žvaigždė Jeremy Irons
DOVILĖ ILEVIČIŪTĖ, 4
Artūras Zuokas ir Jeremy Irons.

Kai Vilniaus merui Artūrui Zuokui pasiūlau pozuoti  selfie stiliaus nuotraukai (liet. asmenukei) – šis visiškai nesutrinka. „Taip, reikia būtinai“, - šypsosi jis pritardamas, kad jos kaip tik yra ant bangos ir sulaukia daug dėmesio. Atrodo, nerimta smulkmena, tačiau ji dar kartą patvirtina politologo, docento Vytauto Dumbliausko teiginį, kad  A. Zuokas turi puikius politiko duomenis. Charizmatiškas, lengvai ir paprastai bendraujantis, žengiantis koja kojon su laiku  ir nesutrinkantis bet kokioje auditorijoje – ar tai būtų oficialus, valstybinės svarbos susitikimas ar tiesiog žaismingas selfie momentas. 

„Šiais laikais reikalavimai politikui dažnai kinta, pasaulis labai greitas – internetas, komunikavimo priemonės, socialiniai tinklai, ekonominiai iššūkiai, viskas keičiasi. Geram politikui reikia labai plataus akiračio, matyti pasaulį ir jo kontekste regėti savo šalį, žmones už kuriuos jis prisiima atsakomybę, prašydamas jų balsų. Reikia daug skaityti, domėtis, bendrauti, nes kiekvienas žmogus suteikia idėjų, informacijos, išsako nuomonę. Taip susidaro laukas, kuriame galima sėti idėjas ir laukti rezultatų“, - jo manymu svarbiausius politikos bruožus įvardija A. Zuokas.

Šiandien ne tik Vilniaus meras, bet ir kandidatas į Lietuvos prezidentus  A. Zuokas atrodo nestokoja energijos, optimizmo, kūrybingumo ir savo taurę visuomet regi pusiau pilną. Šios savybės jau davė rezultatų: tris kartus išrinktas Vilniaus meru jis gali pasigirti ne tik sostinės gyventojų pasitikėjimu, bet ir faktais pagrįstų apklausų rezultatais: 93% vilniečių teigia, kad gyventi Vilniuje yra gerai arba labai gerai. Beveik 100 procentų!? Nespėju pasidalinti abejone, kad tai skamba netgi per gerai, kai meras pertraukia mintį: „Kodėl gi nepadarius, kad ne tik Vilniuje gyventi būtų gerai, bet ir visoje Lietuvoje?“ Galbūt šimtaprocentinio pasitenkinimo pasiekti neįmanoma, bet bandyti, dirbti, stengtis, įsitikinęs jis, būtina. 

Londone  A. Zuokas šįkart vieši labai trumpai – dienos vizitas ir vakare atgal. Susitinkame InterContinental viešbutyje, Hyde Park pašonėje papusryčiauti ir išgerti kavos. Mero dienotvarkėje dar laukia pasimatymas su Londono Sičio lietuvių klubo atstovais ir pagrindinė šios viešnagės priežastis – pasisvečiuoti ir papietauti su Notting Hill įsikūrusiu draugu, garsiu britų aktoriumu Jeremy Irons. „Mačiau kino filmą Notting Hill, tačiau šiame Londono rajone pabuvoti dar neteko. Bus proga palyginti kine matytas vietas su tikrove“, - sako A. Zuokas.

 

Garsų britų aktorių Jeremy Irons vadinate draugu. Kaip jūs susipažinote, kaip užsimezgė ši draugystė tarp skirtingų pasaulių atstovų - jūs politikas, jis – menininkas?

Aš labai mėgstu kūrybingus žmones, o jis – itin kūrybinga asmenybė. Susipažinome prieš keletą metų kai jis filmavosi sostinėje ir dažnai pusryčiaudavo Saint Germain restorane Vilniuje. Užkalbinau, ir taip pradėjome bendrauti, susirašinėti. Kartą drauge su Jeremy, jo kolega aktoriumi amžiną atilsį Dennis' Hopper'iu, Rusijos kino ir meno atstovais patraukėm į labai įdomią kelionę motociklais – iš Peterburgo į Maskvą. O kelionėse geriausiai pažinsi esamus ir būsimus draugus.

Dovanos iš Lietuvos. Jeremy Irons varto Antano Sutkaus fotografijų albumą. Dovanos iš Lietuvos. Jeremy Irons varto Antano Sutkaus fotografijų albumą.

Vilniaus meras Londone aplankė Jeremy Irons. Vilniaus meras Londone aplankė Jeremy Irons.
 

Sakote, kad mėgstate meniškus žmones, bet ir jums pačiam kūrybiškumo netrūksta. Sudominate ne tik lietuvius, bet ir pasaulį. Visą britų žiniasklaidą apskriejo jūsų prieš kelis metus inicijuotas video klipas, kuriame tanku pervažiuojate prabangų, ne vietoje pastatytą mersedesą. Jūsų zodiako ženklas Žuvys taip pat priklauso kūrybingų žmonių kategorijai.

Esu gimęs ant ribos – tarp Žuvų ir Vandenio. Turiu galimybę rinktis. Nedažnai skaitau horoskopus, bet jei prognozės nekokios Žuvims – tada renkuosi Vandenio ženklą. Visos kūrybingos iniciatyvos, veiksmai ir akcijos tiesiog yra mano ir komandos darbas, mes tuo gyvenam ir idėjos atsiranda natūraliai. Žmonės jautrūs dirbtinumui, tad šių akcijų sėkmė yra ta, kad jos niekada nėra dirbtinai suplanuotos, o atvirkščiai - nuoširdžios ir natūralios. Kūrybingų idėjų tiek man, tiek mano komandai tikrai užtenka.

Kažkurį laiką buvau pasitraukęs iš politikos, tad kompanijų vadovai dažnai mane kviesdavosi, klausdavo patarimų, požiūrio kaip geriau pristatyti jų produktą ar projektą. Jei vyrauja gera, kūrybinga atmosfera aš gan greitai randu idėjų, kurios leistų parodyti kompanijos, produktų, prekių, paslaugų privalumus bet kurioje srityje. Pavyzdžiui, vaikščiodamas po  Italijos miestelį Itala pamačiau kaip moterys, tarsi iš Federico Fellini kino filmų, prie upelio, su medinėmis  lentomis rankomis skalbia drabužius. Miestelio merui iškart pasiūliau, kad šiuos vaizdus mielai panaudotų skalbimo mašinas gaminanti kompanija, o už reklamą gautos lėšos būtų parama miesteliui.

 

Visai neseniai pristatėte naują Vilniaus miesto ženklą. Ar esate patenkinti kūrybingumo rezultatais?

Oho kokias diskusijas šis ženklas sukėlė! Labai gerai, vadinasi žmonės neabejingi, pastebėjo, reagavo. Daug kam raudona spalva nepatiko, neva ji asocijuojasi su sovietmečiu. Bet nors šiek tiek visi turėtume žinoti Lietuvos istoriją: raudona - tai Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir mūsų istorinės vėliavos su Vyčiu spalva. Kartais atrodo, kad tai reikia aiškinti vėl ir vėl. Ženklas tikrai vykęs ir turime sugalvoję nemažą plėtros programą kaip jis bus naudojamas toliau, norime, kad jis taptų šiuolaikinio Vilniaus simboliu ir būtų atpažįstamas visur, kur įmanoma. Vilija Matačiūnaitė, kuri šiais metais atstovaus Lietuvai Eurovizijoje, pirmą kartą šį ženklą panaudos tarptautinėje erdvėje.

 

Septynerius metus buvote žurnalistas, tiek pat metų - verslininkas, paskui tapote meru, praėjo vėl septyneri metai. Kaip pats teigiate, gyvenime jus lydi skaičius septyni, septyneto ciklas. Kandidatai į prezidentus taip pat yra septyni. Kaip manote, ar šis skaičius jums šįkart bus sėkmingas?

Norėčiau tikėti, kad taip. Žinoma, į antrą turą būtinai pateks prezidentė Dalia Grybauskaitė, tikiuosi, kad kitas kandidatas būsiu aš. Viską lems antrasis turas. Mokesčių mokėtojai labai daug į mane investavo – Vilniaus miesto meru buvau išrinktas tris kartus. Taigi turiu didelės patirties ir žinių, kurias būtų protinga panaudoti ne tik Vilniaus miesto lygyje, bet ir visos Lietuvos mastu. Vilnius šiandien jau ir taip yra pakankamai atitolęs nuo bendro Lietuvos vidurkio. Europos Sąjungos statistikos agentūros Eurostat duomenimis, 93 procentai gyventojų patenkinti gyvenimu sostinėje. Vilniečiai yra vieni iš didžiausių optimistų.

 

Skamba net per daug gerai - Vilniuje beveik 100 procentų žmonių patenkinti gyvenimu?

Man pačiam rezultatai buvo maloni staigmena. Galim tik džiaugtis, kad vilniečiai taip pozityviai mąsto. Bet prieš kelias savaites buvo paskelbti Baltijos tyrimai, kurių duomenimis, du trečdaliai žmonių gyvenimą Lietuvoje laiko blogėjančiu. Atrodo, Vilniuje gyvena optimistai, Lietuvoje – pesimistai. Tad reikia politikos, kuri pakeistų situaciją visoje Lietuvoje, ne tik sostinėje.

 

Ar Eurostat tyrimų rezultatai ir buvo tas įkvėpimas, paskatinęs kandidatuoti 2014 prezidento rinkimuose?

Po tokių rezultatų išgirdau daug klausimų – kodėl tik Vilniuje gyventi gerai, kodėl ne visoje Lietuvoje. Pamaniau, kad galima ir Lietuvoje, man tereikia vieno – žmonių pasitikėjimo ir balso per rinkimus. Be abejo, 100% pasitenkinimo nebūtų įmanoma pasiekti, tačiau jei žiūrėsime į viską optimistiškai, turėsime nerealias galias. Tas, kuris mąsto pozityviai ir teigiamai, gali pasiekti labai daug. Didžioji dalis visuomenės, kuri nusiteikusi pesimistiškai, netgi galėdama ir norėdama kažką pakeisti nieko nenuveiks, nes jie netiki. Tikėjimą grąžinti tikrai įmanoma.

Tris kartus išrinktas Vilniaus meru A.Zuokas gali pasigirti ne tik sostinės gyventojų pasitikėjimu, bet ir faktais pagrįstų apklausų rezultatais: 93% vilniečių teigia, kad gyventi Vilniuje yra gerai arba labai gerai. Tris kartus išrinktas Vilniaus meru A.Zuokas gali pasigirti ne tik sostinės gyventojų pasitikėjimu, bet ir faktais pagrįstų apklausų rezultatais: 93% vilniečių teigia, kad gyventi Vilniuje yra gerai arba labai gerai.

 

Ne viename interviu pasakojote apie niūrią vaikystę, augote girtaujančių šeimoje, slėpdavotės nuo įsisiautėjusio tėvo, kentėte nepriteklių, barnius, muštynes, namo negrįždavote kelias paras, niekas jūsų nepasigesdavo, neieškodavo... Iš kur turite tiek optimizmo ir energijos, nes akivaizdu, kad vaikystėje jums niekas jo neįkvėpė?

Nežinau. Gal Dievo duota ar gamtos. Malonu kai studentai, moksleiviai po pokalbio su manim pasako: „Jūs mane įkvėpėte, dabar žinau, ko noriu, bandysiu daryti tai, kas atrodė neįmanoma“. Galbūt turiu Dievo dovaną, kuria galiu pasidalinti ir skleisti. Ir, be abejo, turiu patirties bei energijos būti optimistu. Kartais viskas atrodo sudėtinga, bet visuomet yra taškas iš kurio pažvelgus gyvenimas atrodo šviesus. Paskaitose studentams ar moksleiviams naudoju vieno libaniečių poeto žodžius, kuriuos perskaičiau labai labai seniai, dar tarnaudamas sovietų jūrų laivyne. Atrodo visai neromantiška vieta, armija, šiaurė, šalta, bet man taip įstrigo ta mintis: „kodėl gėlė niekuomet nemato savo šešėlio – nes ji visuomet žiūri į saulę“. Paprastas patarimas žmogui gyvenime. Visuomet bus problemų, bet visada gali pakelti galvą į viršų ir matyti šviesią gyvenimo pusę.

Šiandien aš tuo ir skiriuosi nuo  Lietuvos politikų - dauguma jų kalba apie problemas ir praeitį. Bet mažai kas kalba apie ateitį, turi optimizmo ir idėjų. O dažnai konfliktuojančius tarpusavyje suvienyti gali tik idėja, kurios įgyvendinimas jiems yra priimtinas. Su man talkinančiomis penkiomis partijomis Vilniaus miesto taryboje sutariame ir randamw sprendimus, nes yra veiksmas, dinamika. Jei mes neturėtume idėjų Vilniaus miestui, tai būtų kaip Seime, kur nėra idėjų Lietuvai - vienas kitam tik pagalius po kojom kaišiotume ir kivirčus keltume nuo kurių kenčia visa valstybė. Seimas praranda kuriančią galią, nes neturi bendros idėjos, kuri būtų priimtina daugeliui. Idėjos ir vizija yra mano stiprioji pusė.

Aš tiesiog gyvenu – mano darbas, veikla yra mano gyvenimas. Dalai Lama yra labai gražiai pasakęs, kad nėra kelio į laimę, nes pats kelias ir yra laimė. Tai ką tu darai, kaip gyveni ir yra tavo laimė. Bet dažnai žmonės bando ieškoti kelio į laimę, laksto nuo vienos krypties į kitą, nesuprasdami, kad gyvenimas, kurį jie turi ir yra tas kelias.

 

Gimėte Kaune, bet jūsų kelias atvedė iki Vilniaus. Ar būdamas prezidentu tikrai nepamirštumėte kitų miestų, miestelių, kaimų?

Gimiau Kaune, tėvai keliavo iš vienos vietos į kitą, ieškodami darbo ir stogo virš galvos. Iš Kauno trumpam persikėlėme į Panevėžiuką, iš ten į Pasvalį, vėliau į Anykščius, Jonavą. O iš Jonavos, po tarnybos sovietų šiaurės jūrų laivyne įstojau į Vilniaus universitetą ir taip tapau vilniečiu. Vilnius man buvo mažai žinomas miestas. Gyvenau Kaunu - Žalgiris, netoli Jonavos, Laisvės Alėja... Kai atradau Vilnių iš karto supratau, kad čia mano vieta.

Tikrai viso dėmesio nesutelkčiau ties Vilniumi. Kaip tik ir norisi tą patirtį ir dinamiką, kurią sukūrėme Vilniuje, skelbti po visą Lietuvą. Tai būtų labai svarbi mano, kaip prezidento darbo dalis, aktyviai bendraučiau su Vyriausybe, Seimu, savivaldomis. Nebūčiau užsidaręs savo statuso rėmuose. Gyvenčiau kaip ir dabar – vaikštau Vilniaus gatvėmis pėsčiomis, važinėju dviračiu, bet kas gali prie manęs prieiti, aš su bet kuo galiu susitikti ir pakalbėti. Man bet kas gali sakyti, ką jis galvoja apie mane. Taip ir vyksta idėjų kaita. Būtent tokį prezidentą aš įsivaizduoju po šių rinkimų.

 

Šis klausimas jums jau tikriausiai pabodęs, bet dar kartą pasakykite, į ką labiausiai atkreiptumėte dėmesį, kurioje srityje norėtumėte nuveikti dagiausiai jei taptumėte prezidentu?

Didinti gyventojų pajamas ir žmonių gerovę - mano pagrindinis tikslas. Visa kita, kaip, pavyzdžiui, užsienio bei socialinė politika, investicijų pritraukimas,  tik instrumentai siekiant pagrindinio tikslo.

Šis siekis atsiranda paprasčiausiai žiūrint į faktus. Pagal bendrą vidaus produkto dalį vienam gyventojui Lietuva sparčiai vejasi penkiolikos turtingiausių pasaulio valstybių vidurkį. Tačiau mes smarkiai atsiliekame su atlyginimu. Lietuviški atlyginimai šiandien, deja, tenkinasi Europos sąjungos šalių sąrašo pabaiga. Už mūsų nugaros yra tiktai Rumunija ir Bulgarija. Didėjančių pajamų ir gerovės prezidentas turi siekti suvienydamas visas pagrindines Lietuvos institucijas, Vyriausybę, Seimą, pasitelkiant lyderystę, o ne konfrontaciją. Tik pajamų didinimas šiandien gali sustabdyti  emigraciją bei susigrąžinti tautiečius, o taip pat pakelti Lietuvoje gyvenančių žmogišką orumą, kad jiems nereikėtų skaičiuoti cento prie cento. Lietuviai nėra niekuo prastesni nei kitų Europos valstybių gyventojai. Taigi, matau tik politinės valios, planavimo, bendradarbiavimo trūkumus, korupciją, šešėlinę ekonomiką su kuria reikia tvarkytis. Jei nepadarysim to per penketą metų lietuvaičiai ir toliau balsuos lagaminais.

Tapęs prezidentu dar norėčiau inicijuoti ilgalaikio nuomojamo būsto programą. Lietuvoje, ypač jaunimui, labai aktualu turėti stogą virš galvos. Iš banko pasiimti paskolą ne visuomet yra galimybių ir noro. O jeigu ir pasiimsi paskolą, tai dirbsi bankui trisdešimt metų ir save iškart pririši prie konkrečios gyvenamosios vietos, nebeturėsi judėjimo laisvės. Jei atsiranda geresnis darbo pasiūlymas kitame mieste ar kitoje vietoje, jau yra sudėtinga. Ilgalaikio nuomojamo būsto programa, kuri egzistuoja daugelyje Europos valstybių, pavyzdžiui Vokietijoje, suteikia galimybę ilgam laikui užsitikrinti stogą virš galvos, o gal net ir visą gyvenimą praleisti nuomojamam būste jei taip yra patogiau. Jums nereikia savo pinigų šaldyti perkant nekilnojamąjį turtą ir tai suteikia didesnę judėjimo laisvę. Nuomos sąlygos turėtų būti ekonomiškai priimtinos, nuomininko teisės apgintos.

 

Kaip manote, ar šie prezidento rinkimai pritrauks daug Didžiojoje Britanijoje gyvenančių lietuvių balsų?

Sunkiai, ir tai labai liūdna tema. Pagal skirtingas statistikas, ambasados šaltinius, Didžiojoje Britanijoje yra virš 400 000 lietuvių. Tačiau mūsų tautiečių, užsiregistravusių balsuoti, skaičius nesiekia 1 500. Manau, kad mūsų rinkimų sistema nėra patogi ir patraukli užsienio lietuviams. Internetinis balsavimas ar kitos pažangios balsavimo formos leistų mūsų tautiečiams užsienyje būti aktyvesniems politiniame gyvenime. Tai būtų labai teisinga ir sąžininga, nes jie objektyviau vertintų tai, kas vyksta Lietuvoje – juk nemaža dalis jų šiandien yra ne Lietuvoje, nes politiniai sprendimai mūsų šalyje neužtikrino galimybės  jiems gyvenimą kurti ten, kur jie gimė. Neturiu dabar atsakymo kaip, bet su komanda būtinai pagalvosiu kaip ir ką reikia daryti, kad vis dėlto mūsų tautiečiai už Lietuvos ribų galėtų būti pilnaverčiais politinio gyvenimo dalyviais.

 

Tad kas turėtų rodyti daugiau iniciatyvos – užsienio lietuviai registruotis balsavimui, kad ir neesant itin patogioms sąlygoms, ar Lietuvos politikai – supaprastindami balsavimą, ragindami?

Iniciatyva turėtų būti abipusė. Nors, vis dėlto, pažangesnė turėtų būti Lietuvos valdžia, politikai, prezidentas, Seimas, Vyriausybė. Mūsų tautiečiai, kurie gyvena ir dirba užsienyje, yra tikrai prisirišę prie Lietuvos. Kasmet Lietuva gauna apie 4 milijardus litų piniginių pervedimų. Taigi, užsienio lietuviai labai palaiko Lietuvos ekonomiką. Tai rodo, kad jie vis dėlto galvoja apie gyvenimą Lietuvoje, tai rodo, kad jie rūpinasi savo tėvais, šeimomis, perka nekilnojamą turtą ir ateitį vienaip ar kitaip sieja su gimtine. Visuomet paklausiu tautiečių, ar galvojate grįžti į Lietuvą ir beveik negirdėjau atsakymo, kad tikrai - ne. Žinoma, vieni nori pabaigti mokslus, kiti įgyti daugiau patirties, užsidirbti,  laukia kol pagerės situacija Lietuvoje. Mūsų tautiečiai stipriai dalyvauja ekonominiame Lietuvos gyvenime, tačiau nerangi biurokratinė rinkimų sistema juos eliminuoja nuo politinių sprendimų.

"Tas, kuris mąsto pozityviai ir teigiamai, gali pasiekti labai daug. Didžioji dalis visuomenės, kuri nusiteikusi pesimistiškai, netgi galėdama ir norėdama kažką pakeisti nieko nenuveiks, nes jie netiki. Tikėjimą grąžinti tikrai įmanoma", - sako kandidatas į prezidentus A.Zuokas. "Tas, kuris mąsto pozityviai ir teigiamai, gali pasiekti labai daug. Didžioji dalis visuomenės, kuri nusiteikusi pesimistiškai, netgi galėdama ir norėdama kažką pakeisti nieko nenuveiks, nes jie netiki. Tikėjimą grąžinti tikrai įmanoma", - sako kandidatas į prezidentus A.Zuokas.
 

Sakoma, kad emigracija yra egoistinės žmogaus prigimties pasireiškimas. Juk daugelis keliauja ir ieško patogesnio gyvenimo sau ir savo artimiesiems. Ir daugelis galvoja, kad emigrantai – egoistai. Kaip manote jūs?

Nesutinku su tokiu teiginiu. Profesorius Vytautas Landsbergis yra labai grubiai pasakęs, kad emigracija tėra būdas „užsidirbti prabangesnį karstą“. Tai yra nebrandaus ir neatsakingo politiko pareiškimas. Šiais laikais gyvename Europos Sąjungoje. Žmogus turi galimybę išbandyti daug ką. Vienus motyvuoja išvažiuoti didesnės galimybės, mokslai, noras patobulinti kalbą, galiausiai - didesnės pajamos, kurios yra tikrai svarbu pilnaverčiam gyvenimui.  Daugelis išvykusių asmenų pasakys, kad taip, čia jie dirba sunkiai, tačiau jų pajamos yra ženkliai didesnės. Gaila ir nemalonu pripažinti, bet mūsų politikai ir Vyriausybė kažko nepadarė, kad jie liktų šalyje.

Jei manęs klausia, kur būtų mano pirmas vizitas tapus prezidentu, visuomet sakau, kad į Didžiąją Britaniją. Dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, susitikti su Lietuvos bendruomene ir, tiesiog susėdus prie didelio stalo išgirsti, ką galvoja mūsų tautiečiai gyvenantys čia, ką ir kaip turi daryti Lietuvos valdžia, kad jie matytų galimybę savo gyvenimą kurti ne tik už Lietuvos ribų, bet ir gimtinėje. Antra, norėčiau susitikti su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku David'u Cameron'u ir paprašyti, kad jis pagarbiau kalbėtų apie tuos žmones, kurie atvažiavę iš kitų valstybių kuria gerbūvį Didžiajai Britanijai, tačiau dažnai, siekdamas politinio populiarumo tarp britų, D.Cameron'as juos smerkia ir netgi menkina.

 

Manote, kad David'o Cameron'o kalbos per aštrios šalyje gyvenančių kitataučių atžvilgiu?

Jis kalba ir pasisako kaip nebrandus politikas. Suprantu jo motyvus, skaitau spaudą, stebiu užsienio žinias. Jis bando manipuliuoti britų nusistatymu prieš atvykėlius ir tuo būdu siekia rinkėjų palankumo. Bet tai neeuropietiška ir turi pasekmes, nes po kelių tokių pareiškimų sukelti pasipriešinimą visuomenėje yra labai lengva. Aišku D. Cameron'as nutyli, kad daugumos darbų patys britai neatliktų. Negali atsakingas politikas menkinti tuos žmones, kurie talkina Didžiosios Britanijos ekonomikai. Visur visokių žmonių yra, įvairių piktnaudžiavimo atvejų galima rasti, bet bendrai šiandien Didžiosios Britanijos ekonomikos augimas pagrįstas tuo, kad nemaža dalis lenkų, lietuvių, rumunų, čekų, bulgarų ir kitų suvažiavusių čia daug dirba.

 

Ar daug lietuvių jums tenka sutikti Londono gatvėse?

Šiandien tik užėjęs į viešbutį jau sutikau vieną, vardu Žaneta. Neesu buvęs Londono kavinėje, restorane ar viešbutyje, kur nebūčiau matęs nei vieno lietuvio. Kažkada senai Londone po daugelio metų sutikau net savo buvusį klasioką iš Jonavos. Vieną kartą užėjau į restoraną ir nebuvo laisvų vietų, bet priėjo mane atpažinusi lietuvė, pasirodo, restorano administratorė, pasisveikino ir vietos surado.

 

Papasakokite kaip atrodo Vilniaus mero darbo diena?

Keliuosi 6.15-6.20 val. Trumpa penkiolikos minučių mankšta. Laikraštinės spaudos praktiškai neskaitau, tad peržiūriu internetą: pagrindinių Lietuvos portalų antraštes, The New York Times (www.nytimes.com), International Herald Tribune (www.iht.com), The Wall Street Journal (online.wsj.com), CNN, BBC. Tuomet kavos puodelis, išskyrus pirmadieniais – pirmadieniais kavos negeriu, tai diena iškrovai, valgau tik sriubas, geriu skysčius. Ir į darbą, kur laukia aibės susitikimų, pokalbių, posėdžių. Būna, kad namo grįžtu 22 val., kartais anksčiau ar net vėliau. Sekmadieniais stengiuosi neorganizuoti jokių susitikimų, griežtai iki 12 val. laiką leidžiu namuose, su šeima.

 

Su Agne auginate tris atžalas, esate susituokę 20 metų. Viename straipsnyje pažadėjote Agnei, kad kai jums bus 90 metų, išeisite saulės palydėti prie jūros abu susikibę už rankų. Koks jūsų šeimos ir santykių išsaugojimo receptas?

Reikia kantrybės, atlaidumo. Kažkada skaičiau labai gražų pasakojimą apie du draugus, kurie keliauja per dykumą. Įvyksta ginčas, o pasakojimo moralas yra toks: gražius žodžius išraižykite akmenyje, blogus – išpieškite ant smėlio, kad vėjas greičiau nuneštų. Reikia supratimo, kad šeima yra labai didelė vertybė, vienas iš svarbiausių gyvenimo projektų. Gyvenime gali būti visko, bet tą pažadą  įvykdyti  morališkai man  labai svarbu.

iš kairės: prezidentas Valdas Adamkus, Agnė Zuokienė, Alma Adamkienė ir Artūras Zuokas. iš kairės: prezidentas Valdas Adamkus, Agnė Zuokienė, Alma Adamkienė ir Artūras Zuokas.
 

Kokią knygą šiuo metu atsiverčiate turėdamas laiko ir ką rekomenduojate paskaityti visiems?

Paskutiniu metu skaitau labai praktinę literatūrą, apie miestus, ekonomiką, planavimą, valstybes, filosofinę literatūrą. Po Knygų mugės prie lovos turiu kelis Tomo Venclovos eilėraščių rinkinius. Galbūt pasirodys banalu, bet visiems rekomenduočiau paskaityti Paulo Coelho Alchemikas. Taip pat itin siūlyčiau prancūzų filosofo Émille Fague Nekompetencijos kultas. Puikus kūrinys, suteikiantis daugybę atsakymų apie mūsų gyvenimą, visuomenę, politikus. Labai įdomi knyga.

 

Kokios muzikos klausote. Žinau, kad jūsų grotuve dažnai sukasi Queen melodijos. Kas dar?

Queen yra muzika su kuria užaugau, o šiaip klausausi įvairių melodijų, pradedant klasika, džiazu, patinka bliuzas, rokas, popsas. Labai norėčiau, kad į Vilnių atvažiuotų atlikėja Pink. Ir Pink Floyd'ai.

 

Kaip leidžiate laisvalaikį?

Jei yra laiko ir galimybės su šeima labai mėgstame buriuoti. Stengiamės paplaukioti jūroje kada tik turime progą. Pasisemiame daug gerų emocijų, kai esame vienas šalia kito, nedidelėje erdvėje.

 

Ką būtinai aplankote svečiuodamasis Londone? Čia tikriausiai užsukate ne vien darbo reikalais - vyresnioji jūsų dukra studijuoja Anglijos universitete.

Su dukra kaip tik šiandien ir atskridome į Londoną. Ji patraukė savais keliais – į Jorką, kur studijuoja, aš – savais. Sūnus taip pat planuoja studijas užsienyje, nori stoti į Jūrų akademiją Southampton'e, tapti kapitonu. Vaikai seka ne tėčio pėdom.  Abu yra labai savarankiški, dukra ypatingai. Mano vaikai nemėgsta ir vengia dėmesio, kuris atsiranda turint aktyvius tėvus, jie retai fotografuojasi žiniasklaidai, nori viską gyvenime pasiekti patys, ne tėvų vardų pagalba. Ir tai yra labai pagirtinos savybės.

Londone visuomet aplankau Tate Modern muziejų. Dažniausiai vizitai į Londoną būna labai trumpi, šio miesto nepažįstu taip gerai kaip Niujorko.

 

Kaip tik kitą savaitgalį skrendu į Niujorką, tad parekomenduokite, ką aplankyti?

Niujorką pažįstu labai gerai. Nuostabus miestas. Rekomenduoju muziejus -  modernaus meno, Guggenheim, aplankyti mažesnes galerijas, užsukti į skirtingas Manhatano vietas, pamatyti architektūros, gyvenimo, stiliaus įvairovę, pajusti tą masę žmonių, jų dvasią. Būtinai pasivaikščiokite po Soho rajoną, kuris išsaugotas būtent lietuvių -  Jurgio Mačiūno ir Jono Meko - dėka. Taip pat - Centrinis parkas, kavinės, barai, naktinis Niujorkas.

 

Kur būtinai pakviečiate į Lietuvą atvykusius svečius?

Lietuvoje yra labai daug puikių vietų: Kuršių Nerija, Ventės Ragas, Kryžių Kalnas, senamiesčiai, tiek Vilniaus, tiek Kauno, mūsų regioniniai parkai. Svečius užkeliu į Vilniaus Universiteto varpinę, kad pakiltų ir pažiūrėtų, koks tai gražus miestas. Bet įspūdingiausia po Vilnių išeiti pasivaikšioti anksti ryte, kai miestas dar tik bunda, atsidaro pirmosios kavinės. Jausmas toks, kad tai miestas pritaikytas žmogui, emocijos labai geros.

 

Jūsų palinkėjimas londoniečiams ir Anglijos lietuviams.

Noriu tiesiog padėkoti ir pasakyti iki pasimatymo Lietuvoje, Londone ar kitur pasaulyje.

Straipsnio komentarai

Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Patvirtinimo kodas

Panašūs straipsniai