Gruodžio 30, 2011
Nuo pirmadienio viskas kitaip
LONDONIETĖ, 9
„Jei pavargai nuo Londono, vadinasi pavargai nuo gyvenimo“. 1777-aisiais rašytojo Samuel'io Johnson'o išsakyta mintis šiandien jau beveik įgrisusi, nes cituojama kone ant kiekvieno kampo. Bet aš manau, kad visi kartais pavargstame. Nuo Londono, Vilniaus, Alytaus, Niujorko, Oslo... Nuo bet kokio miesto ar kaimo, kuriame gyvename. Tame pavargimo etape bet kokie raginimai nusišypsoti nepažįstamajam, būti mandagiai, sakyti „prašau, atsiprašau“, mažų mažiausiai erzina.   
 
Savo gyvenimą Londone galiu palyginti su vedybomis: pradžioje – euforija ir medaus mėnesiai, kai net netobulumai atrodo so sweet. Vėliau – rutina. Galiausiai – skyrybų grėsmė, kada pradedi svajoti apie egzotiškus Australijos atogrąžų miškus ar romantiką Paryžiuje.  

Londonas tuomet tampa tuo vyru, kurio kiekvienas krustelėjimas, atsiprašau už stipresnį išsireiškimą, užknisa. Snobiškas Mayfair rajonas, tuštybės karuselėse svaigstantys miestiečiai, meno žinovai, fotografai, verslininkai, žioplinėjantys turistai, šurmuliuojantys Brick Lane turgūs su visomis stileivomis. Sėkmės ir nesėkmės istorijos, išpirkti bilietai į Da Vinčio parodą. Galėčiau vardinti ir vardinti – viskas, dėl ko seniau aikčiojau, tiesiog ima varginti. 

Tokiais atvejais pasirinkimus matau tik du: ieškoti naujos aistros, kuri, labai didelė tikimybė, gali baigtis, arba įsimylėti iš naujo. Jei šnekėti apie naujametines rezoliucijas, tai maniškė būtent ir yra – įsimylėti iš naujo. Štai mano sąrašas kaip bandysiu įžiebti naują kibirkštį: 
 
1. Susigrąžinsiu drąsą, užsispyrimą, tikėjimą ir svajones.  
Kur dingo mano drąsa? Pamenu vos atvažiavus į Londoną atrodė, jog galėčiau nuversti kalnus. Nors ir anglų kalba buvo prastesnė, nors ir nepažinojau nei žmonių, nei miesto. Drąsa, užsispyrimas ir valia kažkur išgaravo, o su jais, pastebėjau, vis blyškesnės atrodo ir bet kokios svajonės. Seniau buvau panaši į mano mėgstamo režisieriaus Werner'io Herzog'o kino filmo Fitzcarraldo herojų, plačiai atvertomis mėlynomis akimis ir moto, kad „tik svajotojai gali nuversti kalnus“. O dabar vis dažniau pasakau „neįmanoma, kad aš nemoku, yra geresnių“. Gana. 


2. Skirsiu daugiau laiko sau. 
Kaip pajuokavo vienas mano britas draugas apsilankęs Lietuvoje – mūsų gatvės atrodo, kaip vienas ištisas podiumas. Taip, daugumos lietuvaičių sugebėjimas pasipuošti kaip į vakarėlį net einant į parką ar parduotuvę nuskambėjęs pasaulyje. Tad Lietuvoje atrodė natūralu visuomet vaikščioti susitvarkius. Pastebėjau, kad jau dešimt metų gyvendama Anglijoje ir pati šiek tiek subritiškėjau. Na gal ne iki serialo Little Britain veikėjų lygio, bet iki tiek, kad net ir į darbą drįstu nueiti nepasidažiusi (koks siaubas!). Bet juk niekas nesuteikia tiek pasitikėjimo ir neįžiebia tos aistros gyvenimui kaip tobulas manikiūras ir jausmas, kad šiandien atrodau tikrai gražiai. Bandysiu surasti tą aukso viduriuką tarp lietuviško podiumo ir britiško atsipalaidavimo.

3. Gyvenimas su knyga. 
Esu interneto, žurnalų, laikraščių ir blogų fanatikė. Žodžiu, persisotinimą medija sau jau seniai diagnozavau. Sekmadienio neįsivaizduoju be The Sunday Times, bet bent dieną per savaitę skirsiu iškrovos dietai: interneto net neįsijungsiu ir tą dieną praleisiu tik su knyga (tikrai ne su Jamie Oliver virtuvėje). Šeštadienis kol kas atrodo pats tinkamiausias laikas. Jei pritrūksiu minčių, ką norėčiau paskaityti, būtinai pasinaudosiu mano mėgstamo blogerio Dovydo patarimais ir įspūdžiais: http://kaineskaitau.blogspot.com/.

4. Kursiu. 
Kaip juokauja mano vyras, namo kasdien pareinu su mažiausiai dešimt naujų idėjų ir jei bent procentą iš jų įgyvendinčiau gal jau būtume milijonieriai! Nors ir vienas kitas papildomas svaras nepakenktų, tačiau kursiu ne vien dėl pinigų. Tai ir smegenų mankšta, ir mėgstamas užsiėmimas, ir savęs realizavimas. Ačiū vienam iš Facebook'o draugų, įmetusiam nuorodą į Harvard Business Review tinklapį (kurio šiaip neatsiversčiau), kuriame knygos Betterness: Economics for Humans autorius pateikė tris savo patarimus, kaip gyvenimą padaryti geresnį. Create (something dangerous) – man patiko labiausiai. Daugiau rašysiu Londonietei (jau buvau šiek tiek apleidusi šią veiklą) ir įgyvendinsiu bent vieną idėją: kuo greičiau, tuo geriau.


5. Nelauksiu. 
Man ausyse vis skamba patarimas (berods atsiradęs kažkokioje Afrikos šalyje), kad „jei nori eiti greičiau, eik vienas. Jei nori eiti toliau – eikit kartu“. Ir aš jaučiu, kad kartais savo tinginystę bandau pateisinti šiuo pasakymu. Ir vis laukiu kažko, kas eitų su manimi. O jei tas kažkas taip niekuomet ir neprisiruoš? Tuomet liksime abu nenuėję niekur. Tai manau geriau jau aš pradėsiu viena, o prisijungti juk bet kada galima. Tiesa? Tad nuo šiol nelauksiu nieko ir pasikliausiu vien savimi. Ir išvis, mažiau vadovausiuosi citatomis - jos kitų žmonių, iš kitokio gyvenimo.

6. Pakeisiu darbą. 
Prie šio punkto tinka ir skyrius apie drąsą ir užsispyrimą. Darbe praleidžiu didžiąją gyvenimo dalį ir jau paskutinius tris metus skaičiuoju minutes ir sekundes iki darbo valandų pabaigos. Ir vis kartoju, kad užsisėdėjau, noriu pakeisti, susirasti mėgstamesnę veiklą. Namo grįžtu surūgusi ir per aštuonias valandas susikaupęs piktumas dar ilgai sekioja iš paskos. O drąsos tai keisti trūksta. Baimės demonus varysiu šalin ir sausio 7 dieną pradėsiu siuntinėti savo atnaujintą CV.

7. Nešvaistysiu laiko ir pinigų. 
Kartais, kai nenoriu būti balta varna ir bandau atrodyti cool, darau ne visai tai, kas man patinka. Tarkim, viena mano pažįstama tiesiog susirašo ant lapelio, kuriuose klubuose ar restoranuose šiuo metu lankytis yra super cool, o kuriuose – žemas lygis. Visas draugų būrelis tada traukia paskui ją. Aš tame tarpe. Galiausiai vakaras baigiasi visišku fiasko: pinigų išleista tiek, kad būtų užtekę VIP ložei Karališkajame operos ir baleto teatre, nuotaikos – nulis, naujų išbandytų (mėgstamų) vietų – nulis. Manau, kad cool žmonėms nereikia etikečių ir jie tikriausiai eina į vietas, kurios patinka jiems, ir nešvaisto laiko ir pinigų eksperimentams (jie yra tokie cool, kad jiems nereikia įrodinėti savo kietumo). Nesakau, kad nereikia išbandyti naujų dalykų, atvirkščiai – labai patartina, bet geriau pasikliauti artimų bičiulių rekomendacijomis (jei skoniai panašūs). Tad laiką ir pinigus dažniau leisiu man patinkantiems dalykams. Jau geriau vakarosiu nepatenkančiame į kietų sąrašus vietiniame pub'e, kuriame visuomet gera nuotaika.


8. Susitvarkysiu ir pažinsiu iš naujo. 
Neburbėsiu dėl politikos ir ekonomikos (nelabai šiuos dalykus ir tesuprantu), tiesiog stengsiuosi susitvarkyti savo kiemą, namus ir išmesiu mintis, kad Australijos atogrąžų miškai kur kas patrauklesni už darganotą Londono orą. Išgersiu kavos savo mėgstamame The Arbiter bare, kurio neaplankiau jau daugiau nei metus ir tik neseniai sužinojau, kad jis pasikeitė ir dabar vadinasi The Barrow Boy (www.thebarrowboy.co.uk). Teks eiti kaip į susikimą su seniai nematytu bičiuliu ir žiūrėti, ar laikas nepadaro savo. Pasivaikščiosiu Putney Bridge pakrantėmis ir paspoksosiu į vitrinas Bond Street gatvėje. Ne toks jau ir erzinantis tas Londonas po tiek metų gyvenimo drauge.

9. Nesistengsiu patikti ir įtikti. 
Mažiau galvosiu, daugiau darysiu. Ne ta prasme, kad visai negalvosiu (proto ir minčių, manau, dar turiu užtektinai). Bet ta prasmes, kad darysiu daug negalvodama, kam tai gali patikti ar nepatikti. Užtenka to, kad mano veikla niekam blogo nedaro ir visai patinka man. Jei dar patiks mano vyrui ir keliems aplinkiniams – jau ir išvis gerai. Pavyzdys – mano rašymas. Pradėdavau ir nebaigdavau vien todėl, kad viduryje rašymo sustodavau ir pagalvodavau – ne, daugeliui tai nepatiks. Su rašymu, kaip ir su bet kokia kita veikla – sunku visiems įtikti. Ir nereikia. Kaip sakoma, nesu doleris, svaras ar litas, kad visiems įtikčiau.

10. Susitaikysiu. 
Susitaikius su savimi, tikrai pagerės santykiai ir su miestu, ir su aplinkiniais. Tad savęs negraušiu, jei kažkas sugeba geriau, greičiau, išmaniau. Kaip kartą išdiskutavome su bičiule – reikia džiaugtis, jei kaimynui viskas einasi kaip iš pypkės. Kuo daugiau sėkmingesnių žmonių aplinkui, tuo geriau. Bet tai nereiškia, kad turi būtinai lenkti ir aplenkti. Geriau jau surasti savo trasą ir gyventi savo gyvenimą.

Pavargus nereikia keisti miesto, reikia pailsėti ir keisti save.

Gerų visiems 2012-ųjų. Netikėkite pabaigomis, tik naujomis, gražiomis pradžiomis.


Raktažodžiai: UžrašaimeilėNauji Metairezoliucijos

Straipsnio komentarai

  • Skaiciau ir kiekvienas zodis smigdavo tiesiai i sirdi, nes kiekvienas zodis man asmeniskai yra beprotiskai artimas ir suprantamas, toks ispudis, kad kazkas isgirdo mano mintis ir jas surases ispublikavo! ACIU uz si straipsni, tikrai paskatino drasiau zvelgti i ateiti ir pradeti planuoti ateiti :)
    9. kristina // Sausio 6, 2012 // 07:39
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Patiko. Taip tikroviškai, įdomiai ir nuoširdžiai. Ačiū :)
    8. Dominyka // Sausio 4, 2012 // 22:35
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Super tikroviskas aprasymas :) atrodo kad savo isgyventa ir parasyta istorija skaitau...Man senai jau baigiesi medaus menesis su Londonu...ir stengiuosi ismokti susigyventi su kasdieniska Londono rutina ir izvelgti tai kas mane dziugino tik atvykus cia :)<br />Sekmes visiems :)
    7. leta // Sausio 4, 2012 // 15:05
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • aciu uz ikvepima! pasirodo, ne lygiai taip pat jauciuosi kartais
    6. Lina // Sausio 4, 2012 // 11:37
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Sekmes! Ir labai tikiuosi daugiau rasysite i Londoniete :)
    5. Lina // Gruodžio 30, 2011 // 16:52
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Ne tik Londonas - pavargsti juk nuo bet kokio miesto ar kaimo:)
    4. Autore // Gruodžio 30, 2011 // 15:55
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Londonas=vedybos. Straight to the point. Gaila, kad manoji euforija irgi pradeda peraugti i kasdienybe.
    3. Marga // Gruodžio 30, 2011 // 15:53
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Labai teisingai. Sėkmės !
    2. Aistė // Gruodžio 30, 2011 // 15:32
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Labai geros rezoliucijos: 8 is 10 as irgi vykdysiu!!!
    1. Ponia Rožė // Gruodžio 30, 2011 // 15:30
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Labai geros rezoliucijos: 8 is 10 as irgi vykdysiu!!!
    1. Ponia Rožė // Gruodžio 30, 2011 // 15:30
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Labai teisingai. Sėkmės !
    2. Aistė // Gruodžio 30, 2011 // 15:32
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Londonas=vedybos. Straight to the point. Gaila, kad manoji euforija irgi pradeda peraugti i kasdienybe.
    3. Marga // Gruodžio 30, 2011 // 15:53
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Ne tik Londonas - pavargsti juk nuo bet kokio miesto ar kaimo:)
    4. Autore // Gruodžio 30, 2011 // 15:55
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Sekmes! Ir labai tikiuosi daugiau rasysite i Londoniete :)
    5. Lina // Gruodžio 30, 2011 // 16:52
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • aciu uz ikvepima! pasirodo, ne lygiai taip pat jauciuosi kartais
    6. Lina // Sausio 4, 2012 // 11:37
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Super tikroviskas aprasymas :) atrodo kad savo isgyventa ir parasyta istorija skaitau...Man senai jau baigiesi medaus menesis su Londonu...ir stengiuosi ismokti susigyventi su kasdieniska Londono rutina ir izvelgti tai kas mane dziugino tik atvykus cia :)<br />Sekmes visiems :)
    7. leta // Sausio 4, 2012 // 15:05
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Patiko. Taip tikroviškai, įdomiai ir nuoširdžiai. Ačiū :)
    8. Dominyka // Sausio 4, 2012 // 22:35
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
  • Skaiciau ir kiekvienas zodis smigdavo tiesiai i sirdi, nes kiekvienas zodis man asmeniskai yra beprotiskai artimas ir suprantamas, toks ispudis, kad kazkas isgirdo mano mintis ir jas surases ispublikavo! ACIU uz si straipsni, tikrai paskatino drasiau zvelgti i ateiti ir pradeti planuoti ateiti :)
    9. kristina // Sausio 6, 2012 // 07:39
    0
    Cituoti komentarą Siūlau šalinti
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta