Liepos 8, 2014
Geriausia Anglijos nuotakų vizažiste pripažinta lietuvė: gavus apdovanojimą, gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis
ŽIVILĖ KASPARAVIČIŪTĖ
Kristina Gasperas.

Kol nuotakų vizažistė Kristina Gasperas (37) verda žaliąją arbatą, apžiūrinėju ant sienos kabančią baltą medinę dėžutę su stikliniu dangteliu. Joje saugomi margaspalviai laiškai ir nuotraukos su besišypsančiais veidais tų porų, kurios liko sužavėtos kruopštaus ir nuoširdaus Kristinos darbo, todėl surado laisvą minutėlę išsiųsti padėkos žodį paštu. Ne tik atvirukais, bet ir gėlėmis klientai puošia Richmonde, vos keli šimtai žingsnių nuo traukinių stoties, įsikūrusią grožio studiją: šiandien šalia veidrodžio pamerktos raudonai oranžinės gerberos. Aukštai ant lentynos įtaisyta Anglijos Vedybų industrijos apdovanojimų statulėlė: praėjusiais metais lietuvė, klienčių vadinama gaivaus oro gūsiu, pripažinta geriausia Anglijos nuotakų vizažiste. Apie šį garbingą apdovanojimą, karjeros kryžkeles, sunkiai, bet su didžiule aistra savo amatui, užsidirbtą sėkmę bei sutiktą gyvenimo meilę Kristina sutiko papasakoti Londonietės skaitytojams.   

 

Iš Kauno į Londoną atvykote būdama aštuoniolikos. Kokių tikslų vedama? Ką tuo metu palikote Lietuvoje?

Tuo metu Lietuvoje palikau savo šeimą: du brolius, sesę ir tėvus. Visada svajojau, kad išvažiuosiu į užsienį, nes tai atrodė lyg rojus. Augau didelėje šeimoje ir mano tėvams nebuvo labai lengva, todėl mūsų tolimi giminės (pavyzdžiui, senelių broliai), gyvenę Amerikoje ir Kanadoje, siųsdavo įvairius siuntinius ir nuotraukas, iš kurių svečios šalys man, dar vaikui, atrodė lyg rojus. Svajojau, svajojau, kol sulaukusi pilnametystės išvažiavau.

 

Sakykite, kodėl būtent Londonas?

Tiesiog pasitaikė geras žmogus, mano giminių pažįstamas, kuris sutiko mane priglausti, kol atsistosiu ant kojų.

Kristina ir jos makiažu puošta nuotaka - prieš ir po nuotraukos. Kristina ir jos makiažu puošta nuotaka - prieš ir po nuotraukos.
 

Kokia buvo pati pradžia, kokių darbų teko imtis?

Pirmasis darbas buvo valyti biurą, antrasis - lyginti marškinius, trečiasis - kavinėje, vėliau restorane ir galiausiai nusprendžiau lankyti vertėjų kursus, kuriuos baigusi apie penkerius metus vertėjavau valdžios įstaigose. Po to įsidarbinau IBM korporacijoje, kur aštuonerius metus dirbau verslo vystymo srityje. Kai su vyru pradėjome planuoti šeimą, pagalvojau, kad jau nebenorėsiu sugrįžti į tą patį darbą. Darbuojantis IBM man patiko keliauti po pasaulį, susiradau gerų draugų. Tačiau kompiuteriai manęs nežavėjo ir norėjosi kažko, kas suteiktų daugiau malonumo ir prasmės. Tą dieną, kai išėjau motinystės atostogų, pagalvojau, kad nebegrįšiu, nors dar neturėjau jokio supratimo, ką darysiu toliau, nė minties, kad tapsiu vizažiste.

 

Ar tiesa, kad apie vizažistės karjerą pirmąkart pagalvojote, kai Jums Lietuvoje darė vestuvinį makiažą?

Taip. Su vyru buvome beprotiškai įsimylėję, norėjome dvejopų vestuvių - paplūdimio ir tradicinių lietuviškų. Tuokėmės Pietų Anglijos pajūrio miestelyje Poole, mūsų mylimiausiame pliaže. Po mėnesio tuoktis skridome į Klaipėdą. Vestuvės buvo mažos, tad nusprendėme, kad viskas turi būti aukščiausios kokybės. Mano įkvėpėja, dabar gera draugė, Viktorija Vaišvilaitė-Skirutienė ir jos komanda darė makiažą bei fotografavo. Apie vizažistės darbą pradėjau po truputėlį svajoti jau tada, kai keletą dienų prieš vestuves Viktorija atliko bandomajį makiažą savo nuostabioje studijoje. O vestuvių dieną, kupina emocijų, galutinai apsisprendžiau, kad noriu mokytis vizažistės amato. Taip pradėjau lankyto dviejų mėnesių kursą pas Viktoriją ir jos komandą. Grįžusi pradėjau ruošti portfolio ir tinklalapį, praktikuotis. Užtruko apie pusę metų, kol pajutau, kad jau esu pasiruošusi turėti pirmajį klientą.

Viršuje: padėkos atvirutė Kristinai nuo laimingos klientės. Apačioje - moteris prieš ir po Kristinos makiažo. Viršuje: padėkos atvirutė Kristinai nuo laimingos klientės. Apačioje - moteris prieš ir po Kristinos makiažo.

Ar pradžioje neteko susidurti su finansiniais ir biurokratiniais sunkumais?

Nepatyriau jokių biurokratinių sunkumų. Kainavo du mėnesius trukę vyro skrydžiai į Lietuvą, nes jis mane su vaiku lankė kas savaitgalį: penktadienį atskrisdavo, o ankstų pirmadienio rytą išskrisdavo atgal į darbą.  Aišku, reikėjo įsigyti makiažo priemonių, kurios irgi nemažai atsiėjo. Gaudavau dekretines išmokas, o kai nusprendžiau, kad negrįšiu, likau visai be atlyginimo. Buvo gan sunku priimti faktą, kad nuo gero atlyginimo staiga mano pajamos krito iki nulio. Tuo metu vyras išlaikė šeimą ir dar finansavo apmokymus.

 

Ar turėjote kokių nors baimių mesdama gerai apmokamą darbą IBM kompanijoje ir pasukdama į naują veiklą, kur reikėjo viską išmokti nuo pradžių?

Viktorijos mokykla padarė savo, nes jaučiausi labai tvirta ir giliai širdyje tikėjau, jog pasiseks. Apžiūrėjusi daugybę Anglijos vizažisčių darbų ir kainoraščių, pamaniau sau, kad jeigu jos ima tokius pinigus už tokio lygio darbus, man tikrai turi pasisekti, tiktai klausimas - kada. Neabejojau savo darbo kokybe, gebėjimu aptarnauti klientus, nes stengiuosi aptarnauti taip, kaip norėčiau, kad mane aptarnautų. Tiktai buvo „bangavimų“, kai, rodos, įdedu visą širdį, bet vistiek kurį laiką neateina joks užsakymas. Tada klausdavau savęs, ką blogai darau. Vyras patvirtintų, jog ne kartą esu paverkusi: „Oi, aš gal ne tą karjerą pasirinkau“. O jis mane užtikrindavo, padrąsindavo ir tas „bangavimas“ praeidavo. Manau, kad įgyvendinant savo naują viziją yra labai svarbu turėti gerą antrosios pusės užnugarį. Bus tokių duobių, kur trupučiuką teks suabejoti ir prireiks artimojo palaikymo, nes kartais pats nebepastebi, ar tu gerai kažką darai, ar blogai - reikia, kad kas nors iš šalies pasakytų.

 

Vadinasi, Jūsų vyras buvo tas stiprybės šaltinis, kai pradėjote įgyvendinti savo svajonę?

Taip, vyras buvo stiprybės šaltinis, Viktorija taip pat labai palaikė ir galiausiai pradėjo plaukti įkvepiantys klientų atsiliepimai. Jei pasitaikydavo koks ramesnis periodas, pasirodydavo keletas gražių atsiliepimų iš buvusių klienčių ir tie žodžiai vėl padrąsindavo eiti toliau. Tikiu, kad žmogus yra toks, kokia yra jo minčių visuma: kokia kryptimi tas mintis pakreipsi, ten ir plauksi. Jei pradedi teisinga kryptimi atkakliai irtis, atrodo, kad įvykiai susiklosto savaime ir vėl viskas pagerėja.

 

Mylimiausi. Kristina su vyru ir sūnumi. Mylimiausi. Kristina su vyru ir sūnumi.

Ar turėjote planą B tam atvejui, jei sumanymas būtų nepavykęs?

Nelabai. Nuojauta visą laiką kuždėjo, kad pasiseks. Tiktai nenutuokiau, kiek laiko užtruks, kol ateis ta sėkmė. Antraisiais savo karjeros metais sutikau talentingą fotografę, su kuria apie dvejus metus turėjau vestuvių fotografijos verslą, mūsų siūlytas nuotraukų ir makiažo paketas buvo labai paklausus. Darydavom fotosesijas ir vestuvėms, ir aktoriams, madų šou. Viktorijos paskatinta taip pat tapau fotografe: baigiau kursus, įsigijau gerą įrangą. Nenorėjau priklausyti nuo per daug užsiėmusių fotografų, kurie pamiršdavo man grąžinti nuotraukas. Gaila, šiuo metu fotografijai nebelieka tiek laiko, kiek norėčiau. O vestuvės man nuo vaikystėsatrodydavo labai ypatinga šventė.

 

Atsiliepimuose daugelis klienčių pabrėžia Jūsųramų būdą, gebėjimą nepasiduoti stresui. Leidžiate nuotakoms atsipalaiduoti ir pačioms nejausti įtampos, galbūt todėl Jus vadina gaivaus oro gūsiu ir sako, kad priverčiate nuotakas pasijusti žvaigždėmis. Visgi prisipažinkite, ar kada teko pasiduoti stresui? Kokioje situacijoje?

Viduje - taip. Bet aplinkinams niekada to neparodyčiau. Jei reikia skubėti, turiu daug klienčių ir kai kurios vėluoja, visokių jausmų kyla viduje, bet aš to niekada neparodau, visad šypsausi. Manau, kad šitaip ir pati save apgaunu: nusiraminu ir vėl viskas būna gerai.

 

Ar egzistuoja nuotakų makiažo mados? Kokios tendecijos vyrauja šiais metais?

Paprastai patariu nuotakoms nesivaikyti madų, nes mados keičiasi. Labai daug kas priklauso nuo asmenybės, nuo amžiaus. Visuomet stebiu tendencijas, žiūriu Paryžiaus, Londono madų šou. Deja, daugumos tendencijų negali pritaikyti vyresnio amžiaus nuotakos veidui. O Anglijoje dažnai tuokiasi keturiasdešimties metų ir vyresnės moterys. Būna drąsių nuotakų, kurios nori pasidaryti ką nors modernaus ir madingo, bet nedažnai. 

Šiuo metu man labai patinka matinės lūpos, kurios atrodo lyg ką tik pabučiuotos. Vietoj to, kad būtų labai ryškiai apibrėžtos, jos yra matinės uogų - braškių arba aviečių – spalvos.

 

Kaip apibūdintumėte Kristinos Gasperas makiažo stilių?

Mano makiažas turi tapti moters dalimi. Niekada nedažau taip, kad šviestų priklijuotos blakstienos, matytųsi ryškus akių pravedimas. Stengiuosi sukurti iliuziją, kad moteris jau gimė tokia graži, kad viskas yra jos. Makiažo pamokose aiškinu, kad mes nesistengiame parodyti pieštuko brūkštelėjimo, mes stengiamės tą pieštuką paslėpti.

 

Ar galėtumėte duoti keletą patarimų toms nuotakoms, kurios visgi nusprendžia makiažą pasidaryti pačios?

Teikiu daug privačių pamokų toms moterims, kurios pačios ruošiasi daryti vestuvinį makiažą. Labai daug universalių patarimų duoti negaliu, nes visgi egzistuoja skirtingi odos tipai. Tačiau pirmiausia siūlyčiau pasinaudoti blakstienų rietikliu, nes labai gražiai atveria akis, jos atrodo didesnės. Antakiai būtinai tūri būti gražiai sutvarkyti. Iki vestuvių likus mažiausiai trims mėnesiams patariu apsilankyti pas gerą antakių specialistą, kad juos gražiai suformuotų. Taip pat svarbu išbandyti įvairias lūpdažių spalvas. Jeigu prognozuojama karšta vestuvių diena, tuomet reikalingas blizgesį sulaikantis makiažo pagrindas (angl. oil-free primer), kuris sulygina odą, todėl lygiau pasiskirsto ir geriau išsilaiko kreminė pudra. Norint veidui suteikti skaistumo, patartina skruostus pirštu patepti kreminiais skaistalais. Jie atrodo itin natūraliai, tad ypač rekomenduojami vyresnėms nuotakoms.

 

Ką patartumėte kiekvienai moteriai, siekiančiai kasdien atrodyti gražiai ir nepakartojamai?

Naudoti kuo daugiau natūralių veido priežiūros priemonių. Kuo natūraliau, tuo geriau. Neįmanoma visko paslėpti, jeigu nėra lygaus, gražaus pagrindo. Vanduo, vaisiai ir daržovės - savaime aiškūs dalykai. Primenu, kad odai grožio suteikia avokadai ir riebi žuvis. Taip pat būtina nueiti pas gerą kirpėją. Juk plaukai, kaip ir makiažas, gali įvaizdį pakeisti šimtu procentu. Galiausiai patarčiau skirti laiko makiažo pamokėlei pas gerą vizažistą. Rytinis makiažas nereikalaus daugiau nei penkių minučių, jei žinosi, ką daryti ir kokias priemones pasirinkti. Kartais ateina klienčių, nešinų brangiausių priemonių dėžėmis - visiškai sutrikusių, nežinančių ką naudoti. O iš tikrųjų joms tereikia kelių priemonių, kad kasdien atrodytų dailiai.

 

Sakykite, ar nuotakų makiažams kurti reikia įdaug kvėpimo, ar daug vietos yra meninei išraiškai? O gal turite tam tikrą sistemą, pagal kurią galite visiškai mechaniškai kartoti tą patį darbą?

Vietos meninei išraiškai tikrai yra. Manau, kad kiekvienas vizažistas mato ir supranta grožį kitaip. Visgi išsiklausinėju nuotakos, prie ko ji yra pripratusi. Nes jeigu ji visiškai nenaudoja kosmetikos, o aš padarysiu Marilyn Monroe stiliaus makiažą su raudonomis lūpomis, ji pakraups ir pabėgs. Todėl stengiuosi sužinoti, koks kiekvienos moters kasdienis stilius, vestuvių įvaizdis, tematika. Akivaizdu, jog turiu atsižvelgti į tokius dalykus kaip plaukų, veido ir akių spalva. Kai sugalvoju, kokio stiliaus makiažą darysiu – romantišką, natūralų, ar trupučiuką vintažinį – tada jau galiu žaisti, parinkti spalvų gamą, sudėti blakstienas taip, kad jos žvilgsniui suteiktų seksualumo ar romantiško nekaltumo, tyrumo. Taigi, yra vietos kūrybai, bet negaliu per toli nuklysti, turiu būtinai atsižvelgti į tai, kas tai moteriai tinka ir kas patinka.

 

Ar iš klienčių esate gavusi neįprastų makiažo reikalavimų?

Yra buvę, kad klientas nori tam tikros spalvos, efektų, bet pagal akių ar veido formą nelabai tiktų. Pavyzdžiui, Marylin Monroe stiliaus šlapias akių pravedimas tikrai ne visoms. O kartą plonų lūpų savininkė užsinorėjo tamsaus lūpdažio, bet juk aišku, kad tas tamsumas lūpas tik dar labiau suplonins. Mano klientės reiklios, bet mielos ir neteko susidurti su labai sudėtingais norais ar akibrokštais. Mes visos gražiai bendraujame. Vienoms iškart įtinku, kitoms reikia padaryti pakeitimų, kažką paderinti, nes neapsisprendžia, ar nori raudonų lūpų, ar šviesių, ar tamsių. Kartais būna, kad padarau natūraliai, o jos užsinori ryškiau, nors iš pradžių prašė natūraliai. Dėl to ir reikia išsamiai išsiklausinėti, kuo daugiau sužinoti apie pačią moterį ir jos šventę. Bet tai yra normali darbo dalis.

Kristinos išdailintos nuotakos. Kristinos išdailintos nuotakos.
 

Ar teko makiažą kurti įžymybėms?

Vietinės britų žvaigždutes teko dažyti, tačiau prie Angelinos Jolie, kuri beje dažnai apsistoja Richmonde, lygio žvaigždžių dar neteko prisiliesti. Esu dažiusi keletą aktorių iš „Harry Poter“ filmo, „Holby City“, „EastEnders“serialų, bet negaliu prisiminti jų vardų, nes paprasčiausiai nežiūriu televizijos.

 

Studijavote spalvų derinimo teoriją ir spalvų psichologiją.Tikriausiai galite pasakyti, kokios spalvos rekomenduotinos nuotakoms?

Dažniausiai natūralios. Įvairių atspalvių ruda, pilka, rudai pilka, truputį slyvinės. Man patinka tarp blakstienų idėti truputį tamsiai žalios ar mėlynos, kuri paryškina akių spalvą. Gerai parinkti vokų šešėliai gali puikiai pabrėžti akis.

 

Ar gaunate pasiūlymų skristi makiažo daryti į užsienį?

Taip, teko Europos ribose. Labai laukiu, kad kažkas užsisakytų mano paslaugas Maldyvuse. Nuo pernai metų teko praleisti nemažai užsakymų užsienyje, nes tam reikia mažiausiai trijų dienų - nuskristi, padažyti ir parskristi. O aš užsakymus gaunu pusantrų metų į priekį. Jeigu nors viena iš tų trijų dienų yra užsakyta ir patvirtinta, niekada neatšauksiu susitikimo su kita nuotaka vien dėl to, kad noriu į Sardiniją ar dar kur. Apskritai, nusprendžiau nebebandyti derinti darbo ir atostogų. Mes su šeima visada atostogaujame rugpjūtį - šitokiu būdu atšvenčiame savo santuokos sukaktį. Vis dėlto reikia švęsti ir ilsėtis, nes kartais pasijaučiu kalta, kad vyrui ir vaikui skiriu per mažai laiko, nors dabar jau stengiuosu mažinti darbo krūvį. Po pernai gauto apdovanojimo ėmiau visus užsakymus iš eilės ir supratau, kad mėnesių mėnesiais dirbau be laisvadienių ir šiemet nusprendžiau asmeniniam gyvenimui skirti bent sekmadienius. 

 

Kiek nuotakų išgražinate per metus?

Gavus apdovanojimą, viskas per naktį apsivertė aukštyn kojomis. Manau, kad apdovanojimas į priekį užsakymų atnešė penkeriems metams. Kiek prisimenu, praėjusiais metais buvo apie devyniasdešimt vestuvių ir, aišku, prie to dar prisidėjo bandomasis makiažas, makiažo pamokos, pramoginiai makiažai ir fotosesijos. Praėjusių metų birželį teturėjau vieną laisvadienį, nemačiau nei vyro, nei sūnaus. Todėl nustojau važinėti pas klientus ir įsikūriau netoli mūsų namų esančioje studijoje, kur darau bandomąjį ir pramoginį makiažą, vedu pamokas, o į vestuves, žinoma, vis tiek važiuoju. Aplankau tokių nuostabių vietų, kurių kitu atveju nepamatyčiau. Pavyzdžiui, įspūdinguose namuose gyvenantys lordai nusprendžia duris atverti kelerioms vestuvėms. Tenka važiuoti į įspūdingas pilis, viešbučius, vietas viduryje miškų. Kelionės į vestuves yra vienas iš malonumų, susijusių su mano darbu.

Praėjusiais metais gautas apdovanojimas pakeitė lietuvės visažistės gyvenimą. Praėjusiais metais gautas apdovanojimas pakeitė lietuvės visažistės gyvenimą.
 

Papasakokite apie savo studiją. Kiek žmonių yra Jūsųkomandoje?

Studijoje įsikūrėme praėjusių metų gruodį. Jau pusantrų metų turiu nuostabią komandos narę vardu Aušra, kuri taip pat buvo Viktorijos nuotaka. Ji vienoje kompanijoje dirbo rinkodaros specialiste ir galų gale nusprendė, kad nori įgyvendinti savo svajonę. Mokėsi pas Viktoriją, vėliau ir pas mane. Niekada nepriimu žmogaus į savo komandą prieš tai pati neišmokiusi, nes, vis dėlto, Lietuvos moterys mėgsta šiek tiek kitokį makiažą nei anglės. Anglės renkasi ne tokį saldų, ne tokį glamūrinį makiažą. Lietuvaitės mėgsta žymiai ryškesnį - šešėlius, ryškiai apvestas lūpas. Kadangi anglės yra žymiai natūralesnės jos nori, kad makiažas taptų jų dalimi. Savo pamokose šitai ir akcentuoju. 

Yra ir dar dvi merginos, kurios šiuo metu kuriasi portfolio. Taip pat turiu plaukų stilistę ir fotografę. Tačiau neketinu labai smarkiai išsiplėsti, noriu turėti geriau mažesnę, bet pačių puikiausių specalistų komandą.

 

Kristina su komandos nare Aušra. Kristina su komandos nare Aušra.

Jūsų tinklaraštyje skaičiau, jog užsiimate snieglenčių sportu. Sakyčiau gana ekstremalu Jums, klienčių giriamai už ramų charakterį. Ar tai dėl to, kad kasdienybėje pasigendate adrenalino?

Išties, turbūt slidinėdama gaunu adrenalino. Nelaikau savęs ramiu žmogumi, tačiau darbe visuomet stengiuosi išlikti rami. Todėl ir gaunu nuotakų laiškų, kuriuose jos rašo, kaip joms buvo gera, nes aš išlikau rami, nepasidaviau įtampai. Neleidžiu sau nervintis, jas išglostau, užliūliuoju. Žinau, kaip jos jaučiasi, nes pati tą patyriau. O šiaip esu judri ir man pastoviai reikia veiksmo, labiau už bet ką nekenčiu nuobodžiauti, todėl visada prisigalvoju tokios veiklos kaip tenisas ar slidinėjimas. Turbūt organizmas reikalauja, kad išsikraučiau. Kalnuose lekiu ir nuo trasų ir be trasų - visaip. Tačiau dabar esu mama, todėl turiu elgtis atsargiau. Iki vaiko buvau „crazy“, bet vieną kartą labai smarkiai kritau juodoje trasoje ir tai mane trupučiuką apramino, nes galvojau, kad blogai baigsis. Dabar jau stengiuosi nebebūti tokia ekstremali vien dėl to, kad nebegaliu sau leisti susižeisti, paprasčiausiai neturiu tam laiko!

 

Atrodo, jog Richmondas tapo ta vieta, kur sukūrėte savo idealų pasaulį, įgyvendinote svajonę. Kodėl pasirinkote būtent šį rajoną?

Tik atvažiavusi įsikūriau netoli Richmondo esančiame Chiswicko rajone, vėliau Kew ir galiausiai Richmonde. Man čia labai patinka, nes yra parkas, paupiai, labai geros mokyklos mano vaikui. Kartais pasijuntu gyvenanti ne Londone: pabėgu į Richmondo parką lyg į mišką. Bet štai sėdu į traukinį ir jau po penkiolikos minučių atsiduriu pačioje Londono širdyje - Waterloo stotyje, prie Londono akies. Tai labai malonus viduriukas, kai jautiesi lyg gyventum kaime, bet gali tuoj pat atsidurti miesto centre.

 

Visuomenės apklausos rodo, kad Richmondo gyventojai yra vieni laimingiausių Anglijoje. Galite tai patvirtinti?

Teisybė. Tikrai visi čia atrodo gan laimingi, čia viskas yra, ko žmogui reikia: upė, teatrai, parduotuvės, gali paplaukioti, gali pabėgioti, gali žirgais pajodinėti - viskas čia pat. Daugumą londoniečių išvargina atstumai: jei nori vaiką nuvežti į užsiėmimą, reikia toli važiuoti, o tai nėra malonu. Todėl labai vertinu ir jaučiuosi laiminga, kad daug kur galiu nueiti pėsčiomis. Šitaip sutaupome daug laiko, kuris vis dėlto yra toks brangus.


Kristinos Rankinukas jau netrukus...

 

Daugiau Kristinos puoštų nuotakų galite pamatyti čia: 

http://kristinagasperas.com/bridal-gallery/

 


 

Raktažodžiai: stiliusgrožismakiažasvisažistėKristina Gasperas

Straipsnio komentarai

Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta

Panašūs straipsniai