Liaudies išmintis sako, kad didžiausi savo kišenės priešai esame mes patys. Kaip ir baimės, taip ir godumo akys didelės.

Dažnai patys stebimės, kad apimti pirkimo karštinės prisiperkame ne tik kad nereikalingų, bet dažnai ir savaitės biudžeto limitus savo kaina viršijančių daiktų. Jei jaučiate, kad išleidžiate daugiau, nei uždirbate, pats laikas sustoti ir kritiškai įvertinti situaciją. Pajamas viršijančios išlaidos – kelio link asmeninio bankroto pradžia.

Asmeninių finansų konsultantų nuomone, išlaidauti neturime bijoti. Jei cappuccino puodelis pakeliui į darbą yra neatskiriama jūsų ryto rutinos dalis, neverta savęs riboti ir atsisakyti šio malonumo. Tačiau jei jūsų kišenėse beveik švilpauja vėjas, o kreditinės kortelės įsiskolinimas kelis kartus didesnis už jūsų mėnesio pajamas, verta rimtai susimąstyti, ar teisingai nustatote išlaidų prioritetus. Svarbu prisiminti, kad į skolas klimpstame pagal vadinamąjį spiralės principą – pirmiausiai pradedame išleisti daugiau nei išgalime, tuomet imame skolintis, kad padengtume jau susidariusias skolas. Palaipsniui vis daugiau pajamų išleidžiame skoloms išmokėti, o tuo pat metu ir toliau skolinamės, kad gyventumėme taip, kaip esame įpratę. Galiausiai pasiekiame stadiją, kai beveik visos mūsų pajamos atiduodamos už skolas.

Kaip sužinoti, ar išleidžiate daugiau nei uždirbate? Jeigu turite skolų, pirmiausiai pabandykite atsakyti sau į klausimą, kokia pagrindinė jūsų įsiskolinimų priežastis. Galbūt jūsų skola – netikėtos baudos (pavyzdžiui, už laiku nesumokėtus mokesčius, apie kuriuos net nenutuokėte) ar neplanuotų išlaidų (susirgote, turėjote suremontuoti kaimynams užlietą butą ir panašiai) pasekmė. Tokiu atveju nevertėtų panikuoti, tiesiog protingai perskirstyti išlaidas, kad galėtumėte padengti susidariusią skolą per trumpiausią įmanomą laiką. Tačiau jeigu atrodo, kad niekur neišlaidaujate, bet skolos kažkaip pačios atsiranda, tai jau pavojaus signalas. Ir ženklas, kad privalote skubiai perplanuoti savo biudžetą. Geriausia šiuo atveju pasinaudoti internete nemokamai platinamomis biudžeto planavimo programomis (pvz. www.moneysavingexpert.com/budgetcalculator.phtml).
Užpildę atitinkamus laukus, ne tik sužinosite, ar išleidžiate daugiau nei uždirbate, bet ir kokiose srityse išlaidaujate labiausiai. Pavyzdžiui, jei uždirbate apie 25 000 per metus, ir kas rytą išleidžiate pusantro svaro puodeliui cappuccino, ji jums atsieina mažiausiai 375 svarus per metus, arba, kitais žodžiais tariant, per metus dirbate beveik 1.5 savaitės vien tam, kad kas rytą galėtumėte mėgautis kava...

Psichologai teigia, kad dauguma mūsų įpročių, kurie nebūtini gyvybiniams poreikiams tenkinti (pavyzdžiui, rytinė kava, šokoladas po sočių pietų, cigaretė darbo petraukėlės metu) susiformuoja per 2 – 6 savaites. Jų atsikratyti gali prireikti net pusės metų. Vis dėlto atlikę išlaidų analizę, pamatysite, kad apriboję kai kurias „užgaidas“ galite drąsiai planuoti atostogas kad ir Karibuose. Svarbu nevertinti tokių biudžeto „apkarpymų“ kaip pralaimėjimo. Finansų konsultantai teigia, kad žmonės dažnai daro esminę klaidą formuluodami klausimą apie savo finansinius pajėgumus. Jų patarimu, vietoje to, kad graudendamiesi klaustume savęs „Kaip už savo apgailėtiną atlyginimą aš galiu nusipirkti dizainerio rankinę ar naują automobilį?“, klausimą turetumėme formuluoti pozityviai: „Kaip geriausiai galėčiau gyventi už savo uždirbamus pinigus?“. Nors ir kaip mums tai nepatiktų, vis dėlto auksinė taisyklė, kad finansai turi apspręsti mūsų gyvenimo būdą, o ne atvirkščiai.

Jei nusprendėte taupyti, pradėkite nuo šiandien. Jau minėjome, kad taupymas nereiškia, jog turite atsisakyti visų malonumų. Nusprendę kritiškai vertinti išlaidas, tiesiog imate protingai ir atsakingai vartoti, t.y. išmokstate rinktis. Tai dar vadinama „neskausmingu taupymu“. Jūs ne visiškai atsisakote tam tikrų prekių ir paslaugų, bet iš gausybės jų išsirenkate būten tą, kuri „telpa“ į jūsų biudžeto rėmus. Pavyzdžiui, jeigu dievinate migdolų kvapo dušo želė ir neįsivaizduojate kitaip kvepiančio ryto, remiantis „neskausmingo taupymo“ teorija , jūs ir neturite šio mažo malonumo atsisakyti. Tiesiog vietoje 10 svarų kainuojančio buteliuko iš „Loccitane“, jums vertėtų rinktis to paties kvapo dušo želė iš „The Body Shop“? O galbūt pabandę liksite patenkintas „Palmolive“ produktu, tekainuojančiu 3 svarus? Kitaip tariant, ir toliau lepinkite save ir vartokite mėgiamus produktus, tačiau išmokite protingai pasirinkti.

Kita vertus, jei jūsų skolos našta didoka, „neskausmingas taupymas“ nėra efektyvus problemų sprendimo būdas. Tokiu atveju nori nenori privalu susigriebti ir „apkarpyti“ savo išlaidas arba, anot ekspertų, pradėti laikytis „pinigų dietos“. Šios „dietos“ principas paprastas. Prieš pirkdami kokį nors daiktą, pirmiausiai užduokite sau klausimą, ar tikrai esate finansiškai pajėgus tą daiktą įsigyti. Jei jūsų atsakymas teigiamas, užduokite sau dar tris klausimus: Ar jūs tikrai naudosite tą daiktą? Ar jis vertas savo kainos? Galbūt tą patį daiktą galiu įsigyti pigiau? Jei net ir neturite pakankamai pinigų pirkiniui, tačiau vistiek labai jo geidžiate, vėl paklauskite savęs: Ar man tikrai reikia šio daikto? Ar aš tikrai išgaliu jį šiuo metu nusipirkti? Jei į šiuos klausimus atsakote neigiamai, galutinis spendimas dėl pirkinio taip pat turėtų būti neigiamas. Jei net ir po „dietos“ testo vis dar abejojate, pabandykite sprendimą atidėti iki ryto. Jei kitą dieną vis dar nebūsite pamiršę prabangaus telefono/naujausio modelio televizoriaus/geidžiamų batų poros, tikriausiai, nepaisant visko, turėtumėte juos nusipirkti. Psichologai įrodė, kad ypač geidžiami daiktai vartotojui tarnauja žymiai ilgiau nei tie, kurie įsigyti be ypatingo pasitenkinimo.

Kitas efektyvus metodas - kiekvienąsyk, prieš perkant ne pirmaeilės būtinybės daiktą, paskaičiuoti, kiek laiko turite dirbti už prekės kainą. Jei gaunate 5 svarus už valandą, o „nerealūs“ bateliai kainuoja 150 svarų, pagalvokite, kad turėsite dirbti papildomas 36 valandas, kad padengtumėte šias spontaniškas išlaidas. Jei taupote kelionei į Karibus, įvertinkite, kad jūsų akimirkos užgaida galbūt prilygsta vienai dienai šiame rojaus kampelyje.

Pirkite maistą kartą per mėnesį/savaitę pagal griežtai sudarytą planą. Apskaičiuokite savo biudžetą, sudarykite mėnesio/savaitės mitybos planą ir pradėkite atidžiai skaičiuoti savo išlaidas. Maistą priešpiečiams atsineškite iš namų - namuose suteptas sumuštinis ne tik pigesnis, bet ir skanesnis bei šviežesnis už pačiuptą greito maisto kavinėje.

Nesinešiokite su savimi kreditinių kortelių, geriausiai piniginėje turėti tik tiek grynųjų pinigų, kiek iš anksto suplanavote skirti tai dienai – taip išvengsite impulsyvių išlaidų. Stenkitės visuomet pasiimti net ir smulkią grąžą - vietoje to, kad paliktumėte ją kasininkui, verčiau meskite į taupyklę.

Kiekvienas daiktas paprastai atlieka tam tikrą funkciją, tad prieš įsigydami kažką naujo, pagalvokite, ar tikrai senasis televizorius/telefonas nebėra tinkamas naudoti. Jei vis dėlto nusprendžiate įsigyti naują daiktą, pabandykite atlikti rinkos tyrimą ir palyginti tos pačios prekės kainas skirtingose parduotuvėse. Tai galite nesunkiai padaryti įvairių specializuotų interneto puslapių pagalba (http://www.comparestoreprices.co.uk/, http://www.pricerunner.co.uk/, http://www.dealtime.co.uk).

Pradėkite vesti užrašus – žymėkite net ir menkiausias išlaidas. Jos ne tik padės sudaryti jūsų išlaidų krypčių „žemėlapį“, bet ir privers šiek tiek labiau save kontroliuoti, nes juodu ant balto parašyti skaičiai nepaliks vietos spėlionėms apie tai, kiek pinigų išleidote penktadienį vaišindamiesi vietiniame „pub‘e“. Vieną dieną per savaitę padarykite „Diena be pinigų“ – tą dieną stenkitės neišleisti nė penso, išskyrus būtinąsias kelionės, maisto išlaidas.

Šiek tiek disciplinos, protingo planavimo ir... iki pasimatymo Karibuose!