Rugpjūčio 9, 2017
Opozicija abejoja, ar Lietuvio pasas būtų tinkama alternatyva dvigubai pilietybei

Seimo opozicijoje esančių konservatorių ir liberalų atstovai abejoja, ar valdančiųjų siūlomas Lietuvio paso institutas būtų tinkama alternatyva dvigubai pilietybei.

Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas ir konservatorius Andrius Kubilius teigia, kad Lietuvio pasas būtų labiau simbolinis būdas išlaikyti emigrantų ryšį su Lietuva.

„Aš tame matyčiau labiau simbolinę prasmę, o ne turinio prasmę“, – antradienį BNS sakė A.Kubilius.

Jis tvirtino manantis, kad „valstiečiai“ ir socialdemokratai siūlydami Lietuvio paso institutą ieško būdų vengti priekaištų dėl nesprendžiamo dvigubos pilietybės klausimo.

„Aš nežinau, ar dvigubą pilietybę išmainyti į Lietuvio pasą būtų pats tinkamiausias dalykas“, – kalbėjo politikas.

Liberalas E.Gentvilas sakė dalies valdančiųjų iniciatyvą matantis „kaip simbolinį gestą“.

„Jis nėra blogas, tačiau tikrai nepakankamas“, – BNS teigė parlamentaras.

„Aš nemanau, kad tai būtų tinkama alternatyva dvigubai pilietybei, jeigu žmonėms nebūtų suteikiamos pilnaverčių piliečių teisės“, – pridūrė jis.

Parlamentarų Ramūno Karbauskio, Andriaus Palionio, Eugenijaus Jovaišos, Juozo Bernatonio ir Arūno Gumuliausko įregistruotame projekte numatyta, kad Lietuvio pasą turintys žmonės turi teisę supaprastinta tvarka atkurti ar įgyti Lietuvos pilietybę, taip pat ją susigrąžinti.

Be to, Lietuvos paso savininkai turėtų galimybę atvykti ir nuolat gyventi bei dirbti šalyje, teisę į švietimo, studijų ir mokslo lengvatas.

Siūlomas projektas numato, kad Lietuvio pasą galėtų įgyti visi lietuvių kilmės asmenys. Jais laikomi asmenys, kurių tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu bei deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu.

Projekte taip pat numatyta, kad Lietuvio pasą galėtų gauti šalies pilietybę gimimo būdu po nepriklausomybės atkūrimo įgiję lietuviai ir jų sutuoktiniai, vaikai ir vaikaičiai.

Į šį dokumentą gali pretenduoti ir vaikai bei vaikaičiai asmenų, turėjusių Lietuvos pilietybę iki 1940 metų birželio 15 dienos.

Projektą įregistravę Seimo nariai teigia, kad Lietuvio paso institutas gali tapti viena priemonių, kuri sustabdytų emigraciją ir paskatintų išeivių sugrįžimą į Lietuvą.

Seime pastaruoju metu svarstyta galimybė gerokai išplėsti asmenų, galinčių turėti teisę į dvigubą Lietuvos ir kitos šalies pilietybę, sąrašą. Po diskusijų parlamentas paprašė Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra išaiškinęs, kad dviguba pilietybė galima tik atskirais atvejais, o ją plačiau leisti galima tik pakeitus Konstituciją. Straipsnį dėl pilietybės galima pakeisti tik surengus referendumą.

Autorius: Saulius Jakučionis, BNS

Raktažodžiai: Dviguba pilietybė

Straipsnio komentarai

Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Tokių komentarų nerasta
Patvirtinimo kodas

Panašūs straipsniai