Neseniai darbo reikalais vieną dieną teko praleisti Dunkirke, Prancūzijoje. Šis miestas pro akis praplaukė tikriausiai ne vienam lietuvaičiui, keliaujančiam į Lietuvą ar Belgiją. Juokaujama, jog ten kartais tiesiog daugelis važiuoja nusipirkti pigesnių cigarečių: vos pora valandų kelte iš Doverio – ir tu jau prancūziškame uoste. Tik jūsų nesutinka croissant kvapas, armonikų garsai ar snobiškai pasipūtusios prancūziškos kavinaitės. 
 
Miestas labiau primena Lietuvos miestelį, kur aukščiausias pastatas vietos bažnyčia ir visi vienas kitą pažįsta. Tačiau kas nustebino ir sužavėjo – vietos gyventojų mokėjimas didžiuotis tuo, ką turi ir kur gyveni.  
Dunkirko paplūdimys.
 
Jei dažnas lietuvis pasakojimą apie savo gyvenamąjį rajoną ar šalį pradeda nuo to, kas ten yra blogai, tai Dunkirko prancūzai didžiuojasi menkiausiomis detalėmis. Pasakodami apie miestą, pirmiausiai pamini, kad čia pastatai niekada neužstoja saulės (vietoje to, kad pasakytų, jog nieko įspūdingo, eiliniai daugiabučiai). Tik vėliau išgirsti, kad ne be reikalo šiame Prancūzijos uoste retai, kur galima išvysti elegantiškai išraizgytus pastatų ornamentus, dailius balkonėlius ar french windows: miestas beveik iki pamatų buvo sugriautas Antrojo pasaulinio karo metais, o vėliau daugiabučių prilipdyta ne dėl grožio, o dėl to, kad žmonėms reikėjo pastogės virš galvos. Tad nenuostabu, kad kai apsilankome Dunkirk karo muziejuje, žilagalvis gidas aistringai pasakoja karo kartėliu persmelktą istoriją.  
Karo muziejuje.
 
Karo muziejuje Dunkirke ypatingai mėgsta lankyti senosios kartos britai, ypač menantys karo metus. Miracle of Dunkirk (Dunkirko stebuklu) iki šiol vadinamas daugiau nei 300 000 anglų ir prancūzų karių išsigelbėjimas iš Dunkirke, kur jie glaudėsi ir laukė mirties, kol iš visų pusių juos supo vokiečiai. Tuomet tik stebuklo dėka miestas nebuvo atakuojamas porą dienų ir vyrus spėta evakuoti Anglijos kanalu: Winston'o Churchill paliepimu laivai ir mažiausios valtelės, viskas, kas gali plaukti buvo siunčiama į Dunkirką gelbėti tautiečių. 
 
Be istorijos, kurioje ir karo negandos, ir stebuklai, Dunkirkas turi puikų smėlėtą paplūdimį, tad gali tapti rimtu konkurentu Brighton'o akmenukams. Nors lankėmės paplūdimyje jau rudenį, tačiau vietinės kavinaitės ir bariukai skambėjo nuo lankytojų gausybės.  
Su Londoniete Dunkirke viešėjusi latviško lakraščio Anglijoje redaktorė Datsa Gaile.
 
Prancūzai nebūtų prancūzais, jei nesusigalvotų,kokių nors keistų, bet mielų užsiėmimų. Vienas jų – pasiėmus irklus ir įbridus į vandenį beveik iki pažastų vaikščioti po jūrą. Pasak jų, tai ir malonumas, ir sportas. Tad nenustebkite, jei pamatysite grupelę irkluotojų jūroje ir atrodys, kad jų valtys nuskendusi – jie tiesiog taip linksminasi. Šį naują laisvalaikio užsiėmimą prancūzai vadina Longe-côte. Su kolegomis juokavome, kad šis sportas ne toks brangus kaip valčių (juk reikia tik irklo ir vandens kostiumo). Be to, vandens mėgėjams nereikia laukti vasaros saulės, kad pėdas panardinti į vandenį: toks pasivaikščiojimas tinkamas bet kokiu metų laiku. Pagalvojome, kad reikėtų Longe-côte išbandyti poilsiaujant Palangoje, bet tikriausiai daugelis tik pasukiotų pirštu ties smilkiniu: ką jie ten veikia be valties, tik su irklais? 
 
Kelionė į Dunkirką šauni dar ir tuo, kad iš čia automobiliu greitai pasieksite Prancūzijos Paryžių ar Briugės miestą Belgijoje. 
 
Kelionė nuo Doverio uosto iki Dunkirko – pigiau grybų. Daugiau info rasite DFDS Seaways tinklapyje: www.norfolkline.com.