„Londonietės” skaitytoja Luana ir vėl kviečia kartu atrasti kitokį Londoną. Šįkart jį ragina patirti pažinimo džiaugsmą Londono Mokslo muziejuje. Žinoma, sukelti džiugesį šiuolaikiniam gausos visuomenės žmogui, kasdien susiduriančiam su daugybe naujienų ir vaizdinių, nėra lengva, bet šis jūsų apsilankymui muziejuje įgaus pikantiškumo, jeigu sudalyvausite pažintiniame Luanos sugalvotame žaidime.
Mokslo muziejų pradžia – privačios ir universitetų kolekcijos, kur tarp kaupiamų daiktų buvo vertingų mokslo ir technikos istorijos, retų gamtos, anatomijos ir istorijos objektų.
Privačios kolekcijos atspindėjo ano meto mokslo sampratą, tad jose neretai buvo galima aptikti su alchemija, astrologija ir magija susijusių daiktų.
Kaip teigiama Britanikos enciklopedijoje (Encyclopaedia Brittanica), idealus mokslo muziejus turi apimti visą žmonių žinių sritį ir atskleisti visų mokslų tiesas. Vos įsikūrę mokslo muziejai iš tiesų atspindėjo žmonijos žinias, kurios labai saugotos, kad pasitarnautų ateities kartoms ir mokslo tyrimams. Tik XIX-o šimtmečio viduryje atsirado poreikis šviesti mases ir mokslo muziejai tapo veiksmingu mokslo populiarinimo įrankiu. Tuo pat metu mokslo muziejai pradėjo veikti kaip nuolatinės ekspozicijos, pasibaigus laikinoms pasaulinėms parodoms.
1851 m. Londono Crystal Palace įvykusi didelė paroda davė pradžią Londono mokslo muziejui (angl. Science Museum). To meto pasaulinės parodos buvo itin veiksmingas būdas skleisti technikos pažangą ir beveik beribį tikėjimą jo galia. Kartu šios parodos platino pozityvias filosofijos idėjas ir materialias žmonijos minties išraiškas.
O žmonijos minties platybės neaprėpiamos! Taip, kaip ir Londono Mokslo muziejaus, lankytojų pomėgių ir interesų srities spektras.
Vieni čia gilinasi į cheminių procesų prigimtį ar orlaivių veikimo principus, kiti aptarinėja netolimos praeities atradimus, kardinaliai pakeitusius jų buitį, treti, mįslingai nusiteikę, vaikštinėja „ atmosferos” salėje ar susikaupę tyrinėja antikinės medicinos stendus. Visada gausus būrys smalsuolių interaktyvioje ekspozicijoje „ Kas aš esu?”,o prie simuliatorių kasdien nenutrūstamas jaunųjų lankytojų šurmulys.
O dabar metas žaidimui, bet pirma – apie taisykles. Jos labai paprastos ir aiškios - tiesiog vaikščiodami pagrindinio aukšto ( žemėlapyje pažymėto raudonai) poroje salių pabūkite Šerlokais Holmsais, kad galėtumėte atsakyti į šiuos klausimus:
1. Kas šis gigantas?
2. Koks trečios nuo apačios mašinos numeris?
3. Kurie metai užrašyti ant lokomatyvo?
4. Koks paskutinis žodis stende matomos knygos 144 psl.?
5. Kokios spalvos agregatas?
6. Kokio gamintojo ir kelintų metų šis kompiuteris?
7.Kokių planetų paviršius matome?
8. Kas tai?
9. Kokia siuvimo mašinos markė?
10. Kokie odometro parodymai?
Žmogus, kuris komentaruose prie straipsnio nurodys daugiausiai teisingų atsakymų, bus apdovanotas kitos mūsų skaitytojos Vilmos įsteigtu prizu – šviežių, tiesiai iš kepyklos „Finecriwn“ , gardumynų dėže.
Smagių klajonių žmonijos pažangos labirintais bei genialių minčių ateities horizontuose!