Ar tikite, kad egzistuoja  alternatyvieji  pasauliai? Ar žinote, kaip į juos patekti? Nėra čia jokios mistikos - nereikia nei antgamtinių galių, nei anomalinių zonų.  Viskas daug paprasčiau. Tiesiog pakanka atsiversti knygą.

Iš kokių pasaulių akimirkai išplėšiau žmones, paprašydama leidimo juos nufotografuoti, tuoj sužinosite. O kiek skaitytojo išvaizda  rezonuoja su knygos turiniu spręskite patys.  Juk būtent knygos lengviausiai atspindi kokia dvasia gyvena  viename ar kitokiame fiziniame pavidale.

Pristatau dvylika paralelinių gyvenimų, kuriuos aptikau saulėtą vidurvasario popietę Kensingtono soduose Londone.  

1.Jorge Luis Borges „Labyrinths” („Labirintas”)

Autorės nuotr.

Vieno iškiliausių XX a. Argentinos rašytojų apsakymų ir esė, išverstų į anglų kalbą, rinkinys. Autorius meistriškai trina ribas tarp istorinio naratyvo, mito ir literatūrinių siužetų. Čia fikcija ir realybė konstruoja bendrą būties labirintą. Menama praeitis išsikreipia tarsi atspindėta išgaubtame atminties veidrodyje, taip archetipinius siužetus bei įvaizdžius priartindama prie subjektyvaus esaties išgyvenimo.

2. Bruce D. Perry „The Boy Who Was Raised as a Dog“ („Berniukas, kuris buvo augintas kaip šuo“)

Autorės nuotr.

Amerikiečių neurologo, vaikų psichiatro bei Vaikų traumų klinikos steigėjo dr. Bruce D. Perry knyga, kurioje papasakotos dešimt tikrų istorijų apie tai, ko vaikų patirtos traumos gali pamokyti mus apie netektį, meilę ir atradimus. Mūsų smegenys tampa tuo, ką praktikuoja, tad šis unikalus gebėjimas  įpareigoja kiekvieną, kuriam rūpi žmonijos ateitis, elgtis labai atsakingai. Elementarūs dalykai, kuriuos daugelis yra supratę iš patirties, leidžiantys vaikams sukurti palankią augimo terpę, šioje knygoje pagrindžiami neurologijos ir psichiatrijos argumentais, išdėstytais visiems suprantamais terminais.

Autorės nuotr.

3. John Grisham „The Rocketeer” („Reketininkas”)

Autorės nuotr.

Tai dar vienas populiaraus amerikiečių rašytojo trileris, kur vėl gausu informacijos apie JAV teisinę sistemą. Pastarosios užkulisius Johnas Grishamas puikiai perprato dirbdamas teisininku ir specializuodamasis  nusikaltėlių gynybos ir asmeninės žalos srityse. Romanų populiarumą lemia ir intriguojantis greitai besivystantis veiksmas, ir pagrindinių veikėjų patrauklumas – tai teisininkai-idealistai, kovojantys su korumpuotais aukšto rango pareigūnais ar nelegalią veiklą vystančiomis teisininkų įstaigomis. O naujame teisinių trilerių meistro romane „Reketininkas“ niekas nėra taip, kaip atrodo, ir viskas tėra tik žaidimas.

Autorės nuotr.

4. Моника Маккарти „Горец-изгнанник“ („Kalnietis-tremtinys“)

Autorės nuotr.

Jeigu mėgstate kartu su knygų veikėjais patirti meilę,  Monikos Makkarti meilės romanas „Kalnietis-tremtinys“ tikrai suteiks emocijų. Jūsų empatiškumas leis mėgautis pagrindinio herojaus  Patriko Makgregoro aistra žmonai, ugniaplaukei Elizabietai Kempbel, o įtampą palaikys laukimas pasekmių, išaiškėjus tiesai, jog pirminis kalniečio vedybų  su priešo dukra užmanymas  buvo tik gudrus taktinis manevras siekiant išgelbėti savąjį klaną.

Autorės nuotr.

5. E L James „Grey“ („Pilka”)

Autorės nuotr.

2011 metais pasirodžiusi  pirmoji erotinės trilogijos „Penkiasdešimt pilkų atspalvių “ knyga,  startavusi nuo pilkumo („Penkiasdešimties pilkų atspalvių”)  palaipsniui tamsėjo  („Penkiasdešimt tamsesnių atspalvių”) ir laisvėjo („Penkiasdešimt išlaisvintų atspalvių”), kol šiais metais virto tiesiog „Grey”, kurioje Anastasijos ir ypatingus pomėgius miegamajame turinčio verslininko Grey meilės istorija šįkart pasakojama iš vyriškos perspektyvos.  Nors pilka tikrai nepavadinsi knygos, kurios kopijų per kelerius metus parduota virš šimto milijonų. Bestselerio autorė tvirtina, kad naujoji knyga skirta šios istorijos fanams, kurie primygtinai ir nenumaldomai prašė tęsinio.

Autorės nuotr.

6.  Fredrik  Backman  „Britt-Marie var har“ („Čia buvo Britt-Marie“)

Autorės nuotr.

Sakyčiau, gan keistas pomėgis jaunam (34 m.) rašytojui savo  knygų herojais padaryti  pagyvenusius žmones (ir senukas niurzglys Uvė  iš bestselerio „Gyveno kartą Uvė“, ir močiutė, kurios buvo atsiprašoma, kitoje knygoje, ir į septintąjį dešimtį įkopusi Britt-Marie, vieną dieną nusprendusi kardinaliai pakeisti savo gyvenimą). Keistumas labai ryškus ir veikėjų portretuose, dėka ko jie iš paprastų žmonių tampa kiek „kitokiais“. Bet, pasirodo, šimtams tūkstančių patinka  paprasti „keistuoliai“, nes  kaip kitaip paaiškinti jaunosios švedų kartos rašytojų fenomenu vadinamo Fredrik Backman sėkmę.

Autorės nuotr.

7. Tobies Jones „A Place of Refuge“ („Prieglobsčio vieta“)

Autorės nuotr.

Šiandien tūlas iš mūsų gali diagnozuoti visuomenės bėdas, bet retas kuris nurodys išeitį. Tačiau užklydę į  Windzor Hill Wood, į  Tobias Jones ir jo žmonos įkurtą bendruomenę, ne tik sužinosite išeitį, bet galbūt atgausite ir sielos ramybę. Prieglobstį čia randa visi, nepriklausomai nuo rasės ar tikėjimo. Juos į eksperimentinę komuną atgabena krizės - netektis, depresija, benamystė, priklausomybės - arba  tiesiog nusivylimas šiuolaikiniu tradiciniu gyvenimu.

Autorės nuotr.

8. Ann Radcliffe „The Italian“ ( „Italas“)

Autorės nuotr.

Visą gyvenimą vengusi žmonių draugijos, Ann Radcliffe  nevaržomai liejosi savo romanuose, meistriškai kurdama drąsių bei narsių herojų paveikslus ir įtaigius šiurpą keliančius vaizdinius. Racionaliai nepaaiškinami antgamtiniai reiškiniai, paslaptingi ir mįslingi siužetai, viduramžiška atmosfera – tai, kas „The Italian“ daro gotikinio romano šedevru. Ir nors Ann Radcliffe nebuvo pirmoji, pradėjusi šį literatūrinį žanrą, tačiau ji pilnai jį įteisino ir turėjo nemažą poveikį vėlesniems siaubo literatūros  kūrėjams.

Autorės nuotr.

9. Viktoria Benedictsson „Pengar“ („Pinigai“)

Autorės nuotr.

Romane gvildenama įprasta XIX a. Vidurio tema: jauna ir nesubrendusi mergina išteka už nemylimo, daug vyresnio turtingo dvarininko, jau nuo pat pradžių save pasmerkdama nelaimingam gyvenimui. Istorija glaudžiai siejasi su pačios autorės skaudžia asmenine patirtimi, kai romantinės svajonės dūžta atsitrenkusios į santuokinės lovos kraštus. Ir tai viena (gal net esminė) emocinio nestabilumo ir socialinio pažeidžiamumo priežasčių, galiausiai V. Benedictsson atvedusių iki savižudybės.  

10. A.P. French  „Special Relativity“ („Specialusis reliatyvumas“)

Autorės nuotr.

Viena iš Masačusetso technologijos instituto įvadinės fizikos serijos knygų. Žinoma, tai ne pramogai skirti skaitiniai, nebent jūs esate matematikas ar fizikas, kuriam trigonometrinės funkcijos ir Lorenco transformacijos tėra saulėgrąžų gliaudymas, o diferencialinių lygčių sprendimas tik mankštelė smegenims. Bet jei jums laikas tėra tik nueitas kelias padalintas iš greičio,  ši knyga jūsų tikrai nesudomins, kad ir kaip paslaptinga ir viliojanti būtų Einšteino reliatyvumo teorija.

Autorės nuotr.

11. Aimee Bender „The Particular Sadness of Lemon cake“ („Ypatingas liūdesys citrinų pyragui“)

Autorės nuotr.

Los Andžele gyvenanti rašytoja Aimee Bender, paprastai kalbanti iš vaikų ir paauglių pozicijos, ir šį kartą pagrindine heroje pasirenka devynmetę mergaitę, netikėtai aptinkančią savo galią jausti ryšį tarp maisto ir jį gaminusiojo emocijų. Knygoje humoras derinamas su liūdnu turiniu arba magiški elementai su realiomis situacijomis. Tai patrauklus, intriguojantis, gražiai parašytas tekstas su siurrealistiniais simboliais.

Autorės nuotr.

12.  Betty Friedan „Feminine Mystique“( „Moteriška mistika“)

Autorės nuotr.

Betty Friedan – ryški figūra JAV moterų judėjime, kurios „Feminine Mystique“ 1963 metais buvo impulsas antrajai Amerikos feminizmo bangai. Pastaroji knyga išaugo iš straipsnių apie (ne)egzistuojančias namų šeimininkių problemas. Iškėlus į paviršių daugelio XX a. Amerikos moterų protuose užslėptas ar net palaidotas problemas, tarsi buvo pralaužtos moterų sąmoningumo užkardos, atvėrusios kelius savo tapatumo paieškoms.

Autorės nuotr.

Štai taip, neturint laiko mašinos galima nukakti  iš 2015 m. šiokiadienio į viduramžius; nesinaudojant šiuolaikinio transporto priemonėmis akimirksniu atsidurti Kalifornijos užmiestyje.  Nebūnant poliglotu apjungti įvairiausių šalių autorius į vienas sūpuokles, svyruojančias nuo vaikų auklėjimo iki mistinių patirčių, nuo meilės romanų iki reliatyvumo teorijos, nuo pinigų apsėstos visuomenės iki alternatyvių komunų,  nuo inkvizicijos iki feminizmo.  Smagiausia, kad šiose sūpynėse nėra nei geresnių, nei blogesnių padėčių – jos visos geros tiek, kiek leidžia kiekvienam iš mūsų mėgautis gyvenimu: kasdieniu,  sudarančiu sąlygas skaityti, paraleliniu, turtinančiu ir mokančiu suprasti realųjį.  Ir kuo didesnė svyravimų amplitudė, tuo mūsų gyvenimai tampa spalvingesniais ir gražesniais.

P.s. Tai buvo patys stilingiausi žmonės saulėtą vidurvasario popietę sutikti Kensingtono soduose Londone.