Galima keliones kruopščiai planuoti, išsigūglinti kiekvieną kampelį ir detaliai surašyti kada, kur ir ką pamatyti, aplankyti, kur valgyti ir gerti. O galima tiesiog spontaniškai per pusvalandį susikrauti kuprinę ir važiuoti beveik nieko nežinant apie vietą. Tik tai, kad sala ir jei užstrigti nakčiai nepasiruošėte, teks spėti pervažiuoti tiltą iki pakils vanduo.
Mersea Island sala dar nenualinta keliautojų ir stovyklautojų. Jei sąžiningai, kartais norėtųsi tokius atradimus pasilikti sau, kad grįžus atrastum tokią pačią ramybę ir erdvę. Mes salą aplankėme paskutinį rugpjūčio šeštadienį, Bank Holiday atostogų apsuptyje. Spalvotose pajūrio nameliuose (beach hut) vietomis sušurmuliuodavo poilsiautojų šeimos, tačiau iš esmės West Mersea pajūris mėgavosi tyla, o vietinių gyventojų įprasto gyvenimo ritmo nenustelbė įspūdžių išalkusių poilsiautojų minios. Sakoma, kad East Mersea dalis net labiau laukinė.
Jau nebe pirmą kartą spontaniškos kelionės palieka daugiau malonių emocijų nei detalus planas. Apie Esekso grafystėje esančią Mersea Island salą iki šiol nesu girdėjusi beveik nieko. Dabar žinau, kad prieš kelis metus ji šmėstelėjo The Sunday Times geriausių vietų gyventi JK sąraše. Ir tai, kad britų autorės Sarah Perry knyga paremto serialo Esekso Slibinas (The Essex Serpent) scenos filmuotos šioje pakrantėje. Pati rašytoja ne viename interviu didžiuojasi, jog ji yra 'Essex girl' (gimusi ir augusi Esekse) ir visiškai nesigėdija savo kilmės. Lėkšti realybės šou ir perspausto glamūro mados garbės šiai grafystei neteikia, bet S. Perry mėgaujasi tuo, kad Eseksas nebemadingas. Ir nepaliaujamai giria jo santūrų, dramatišką gamtos grožį.
Man ši sala tarsi riba tarp vasaros ir rudens. Margaspalvių paplūdimio namukų šviesą prigesina gargžduotas, austrių geldelėmis, jūros dumbliais ir pajuodusiais stulpais, kylančiais iš vandens, nusėtas paplūdimys. Nutrinti žvejų laivai vietomis atrodo tarsi užmiršti vaiduokliai. Toks grubokas gamtos ir žmogaus sukurtas grožis – ne kiekvieno skoniui. Kaip ir glitnios austrės, kuriomis vietiniai mėgaujasi be jokių prabangių ritualų ir manieringos aplinkos. Tikriems austrių gurmanams šypseną kelia net ir įprastai prie austrių patiekiami pagardai: citrina ar svogūnai su actu. O lašas Tabasco jiems tas pats, kas ant puikiausios itališkos picos dar išsispausti Heinz kečupo. 'Less is more', tad švieži, sultinga austrė – viskas ko reikia.
Mersea vadinama austrių sala. Jų mėgėjams ši vieta yra tikrų tikriausias rojus. Pačios šviežiausios ir gardžiausios, o kainos tokios, kad vien austrėmis galima būtų maitintis: uždarytos apie 0,50, atidarytos – apie 0,70 pensų. Austrės čia auginamos nuo romėnų laikų ir keliauja į prabangiausius restoranus Londone, Anglijoje ir visame pasaulyje. Spindintys stalo įrankiai ir krakmolintos baltos staltiesės niekada neprilygs pačiai autentiškiausiai atmosferai, kada jūros dumbliais žaliuojančiame paplūdimyje austres pateikia patys jų augintojai ar žvejai. Mersea galima paragauti dviejų rūšių austrių: Colchester Rock Oyster, natūraliai augančių jūros dugne bei Colchester Native Oyster, auginamų Mersea salos įlankose. Londoniečiai Mersea salos austrių gali rasti garsiame sostinės turguje Borough Market (https://richardhawardsoysters.shop). Atidarinėdami austres vietinio pajūrio baro šeimininkai mums juokdamiesi atskleidė legendinį senovės romėnų pasakymą: „nieko nuostabaus toje Anglijoje, nei žmonės, nei oras. Austrės – vienintelis geras dalykas“.
Mėgstantiems tylą, ramybę ir tą lėto gyvenimo terapiją išties rekomenduoju šią vietą. Tikrai žinau, jog grįšiu ir aš. Tuomet jau su detaliai sudėliotu planu aplankyti rytinę pusę ir apkeliauti pakrantę. Būtinai užsisakyti bent tuziną austrių, gėrėtis mistiško grožio vaizdais ir paukščiais, besideginančiais ant pajuodusių vandens iškyšulių. O jei pasiseks - išvysti kaip atslūgsta ir vėl pakyla jūros vanduo, trumpam salą atskirdamas nuo likusio pasaulio.
