Tikriausiai nė vieno menininko kūryba nėra taip apraizgyta konspiracijų teorijomis ir paslaptimis kaip Leonardo Da Vinci. Kodėl garsiosios „Mona Lisos“ jis niekuomet nepaleisdavo iš rankų? Ar tikrai paveiksle „Paskutinė vakarienė“ paslėptas moters, laikančios kūdikį, atvaizdas? Kodėl beveik nieko iki galo nebaigiantis L. Da Vinci nutapė du, beveik identiškus „Madonos oluose“ (Madonna (arba Virgin) of the Rocks) variantus? Ką menininkas slėpė savo tekstuose, kuriuos dažnai rašydavo atbulai, naudodamas slaptus ženklus ir kodus, kuriuos iššifruoti galima tik tam tikroje vietoje padėjus veidrodį? 
 
Lapkričio 9-osios laukia visi dailės, meno, konspiracijų teorijų ir Dan'o Brown'o bestselerio „Da Vinci kodas“ gerbėjai. Būtent šią dieną Nacionalinėje Galerijoje Londone prasidės tris mėnesius truksianti Leonardo Da Vinci darbų paroda. Žymiausių L. Da Vinci dailės darbų išliko vos keturiolika, parodoje bus eksponuojami devyni iš jų bei Leonardo užrašai, juodraščiai, brėžiniai. 
 
Britų žiniasklaida nepaliauja diskutuoti apie būsimą parodą. Aptarinėjamas Nacionalinės galerijos saugumas, organizatorių noras limituoti smalsuolių skaičių parodoje ir vienu metu į galerijos kambarį, kur kabos L. Da Vinci šedevrai, pusvalandžiui ir griežtai nustatytu laiku įleisti ne daugiau kaip 180 lankytojų. Dar didesnių diskusijų sulaukia Nacionalinės galerijos raginimai „to come prepared“ (liet. ateiti pasiruošusiems). Tai šiuo atveju reiškia, kad L. Da Vinci parodos lankytojams patariama ateiti pasiruošusiems, apsiskaičiusiems apie menininką ir jo darbus: kad negaištų brangaus laiko ir neužimtų dar brangesnės vietos nosis prikišę prie aprašymo lentelių.     
Dama su šermuonėliu.

Atrodo paroda kaip paroda, ko čia tiek sąmyšio ir laukimo? Tačiau kai kalbama apie vieną iš žymiausių ir geriausių visų laikų dailininkų, euforija nestebina. Tokio mąsto parodos organizavimas meno pasaulio atstovams kainavo apie penkerius metus laiko ir milijonus svarų. Išlikę Leonardo kūriniai saugomi ne vienoje, bet keliose žymiausiose pasaulio meno galerijose, tad į krūvą surinkti  bent kelis paveikslus - ne juokai (saugumas, kelionės, paveikslų trapumas ir brangumas). Bet vargais, negalais jų surinkta daugiau nei pusė. Parodai darbai atvažiuos iš įvairiausių pasaulio kampelių. Ermitažo muziejus Sankt Peterburge paskolino „Madonną Littą”, Vatikano muziejus – „Šventą Jeronimą“ (Saint Jerome), Luvras Paryžiuje - „La Belle Ferroniere“. Karališkoji Londono menų akademija kaimynei Nacionalinei galerijai tris mėnesius leis pasidžiaugti „Paskutine vakariene“.  
 
Po ilgų svarstymų į Londoną iš Lenkijos atkeliaus ir „Dama su šermuonėliu“ (Lady with an Ermine). Derybos dėl šio kūrinio sukėlė bene daugiausiai diskusijų ir net pridarė nemažai gėdos Nacionalinei Londono galerijai, mat paveikslo savininkas, Lenkijos princas Adamas Čartoriskis, suabejojo vieno didžiausio pasaulyje muziejaus saugumu po šios vasaros viduryje įvykusio incidento, kada vandalas raudonais dažais suniokojo Nacionalinėje galerijoje eksponuojamą Nikolia Puseno (Nicolas Poussin) paveikslą „Šokiai aplink aukso veršį“. Be to, 15 amžiuje nutapyta „Dama su šermuonėliu“ yra ypatingai sunkios būklės, tad bet kokios kelionės dar labiau pakenktų jos grožiui. Galiausiai, apdraudus paveikslą solidžia suma, nuspręsta, kad jis keliaus ne tik į Londoną, bet ir į Berlyne bei Madride vyksiančias parodas. 
 
Nors mokykloje mums pastoviai buvo kalama apie svarbiausio L. Da Vinci darbo „Mona Lisa“ šypseną, tačiau „Dama su šermuonėliu“ ne mažiau svarbus ir vertingas jo kūrinys, kuriame įamžinta Milano kunigaikščio meilužė Cecilia Gallerani, pagimdžiusi jam sūnų. Teigiama, kad būtent kunigaikščio užsakymu L. Da Vinci ir nutapė jos portretą. Šis kūrinys priklauso ir nuolatos eksponuojamas Čartoriskių muziejuje Krokuvoje. 
 
Pats L. Da Vinci pripažindavo, kad jo didžiausia bėda yra ta, kad jis beveik nieko nepadaro iki galo, nes yra pernelyg perfekcionistas. Daugelis jo kūrinių nėra užbaigti. Manoma, kad net ir garsioji „Mona Lisa“, kuri niekuomet nepalieka Luvro muziejaus ir, deja, lapkričio mėnesį neišsirikiuos Londone drauge su kitais Da Vinci šedevrais. Bet galima pasidžiaugti tuo, kad pirmą kartą vienas šalia kito kabės du beveik identiški „Madona uolose“ paveikslo variantai, tad bus galima paieškoti skirtumų bei panašumų. Pirmoji versija nutapyta 1483-1486 metais ir priklauso Luvro muziejui Paryžiuje. Antrasis, 1491-1508 metais tapytas paveikslas, nuolatos eksponuojamas Nacionalinėje Londono galerijoje.  
  

Skirtumai ir panašumai: Virgin of the rocks.

 
Bilietai graibstomi jau dabar. Kad ir ne pigūs, kainuojantys apie £17 vienam suaugusiam. Tačiau „Leonardo da Vinci: tapytojas Milano dvare“ (Leonardo da Vinci: Painter at the Court of Milan) paroda vadinama meno pasaulio amžiaus įvykiu. Turite galimybę sudalyvauti. 
 
„Leonardo da Vinci: tapytojas Milano dvare“ (Leonardo da Vinci: Painter at the Court of Milan) 
Nacionalinė galerija (The National Gallery),
Trafalgar Square, Londonas, WC2N 5DN 
Metro: Leicester Square, Charing Cross   
Nuo lapkričio 9 d. iki vasario 5, 2012   
Kaina: apie £17 (suaugusiems), studentams, pensininkams, šeimoms taikomos nuolaidos. Įsigyti bilietus galite čia >>>>>